Augliai (navikai, blastoma) gali būti piktybiniai ir nepiktybiniai. Taigi, jeigu auglys nepiktybinis, vėžiu nesergate. Toks auglys neplinta į kitas kūno vietas, nors ir gali išaugti labai didelis, o po pašalinimo operacijos dažniausiai neatsinaujina. Tuo tarpu piktybiniai (vėžiniai) augliai greitai auga, infiltruojasi į kitus audinius ir plinta į kitas kūno vietas. Tiesa, nepiktybinis auglys taip pat gali virsti piktybiniu.

Taip. Žiūrint televizorių ne tik svarbu pasirinkti tinkamą atstumą nuo įrenginio ekrano, bet ir užtikrinti apšvietimą kambaryje. Žiūrėjimas į ekraną visiškoje tamsoje vargina akis, kai šios bando įžiūrėti net mažiausias detales. Tinkamą apšvietimą rekomenduojama pasirinkti ir naudojant kitus elektroninius prietaisus, kaip telefonas, planšetė ar kompiuteris.

Sveikas cholesterolio kiekis netgi naudingas organizmui – jis būtinas ląstelių statybai, hormonų sintezei, vitamino D gamybai. Didelio tankio lipoproteinai, arba „gerasis“ cholesterolis padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat padeda mažinti su žmogaus senėjimu susijusių ligų riziką. Priešu cholesterolis tampa tada, kai organizme jo būna per daug. Būtina kontroliuoti mažo tankio, dar vadinamą „blogąjį“, cholesterolį – jis siaurina kraujagyslių spindį, gali net jas užkimšti (taip susidaro aterosklerozinė plokštelė), o „blogojo“ cholesterolio sukeltos komplikacijos gali baigtis mirtimi. Nesergant gretutinėmis ligomis, mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį galima be vaistų: maitintis pagal nurodymus, mažinti kūno svorį, reguliariai mankštintis. Svarbu nepamiršti reguliariai atlikti tyrimų ir konsultuotis su savo gydytoju.

Taip. Cholesterolio kiekio padidėjimas organizme siejamas su sočiųjų gyvulinės kilmės riebalų vartojimo pertekliumi, todėl pakoregavus mitybą galima ženkliai sumažinti cholesterolio kiekį. Reikėtų vartoti tik neriebius pieno produktus, gyvulinės kilmės produktus pakeisti į augalinės. Valgyti mažiau rūkytų gaminių, kepto maisto, dažniau rinktis virtą ir troškintą. Salotas gardinkite ne majonezu, o kokybišku aliejumi, natūraliu jogurtu. Į racioną įtraukite daugiau grūdų, košių (pavyzdžiui, ryžių, avižinės, su sėlenomis), aliejaus (alyvuogių), daržovių, vaisių, riešutų, sezamų ir saulėgrąžų sėklų, žuvies (ypač tinka skumbrė, silkė, tunas, lašiša, menkė). Valgykite tik liesą mėsą – geriausia vištieną ir kalakutieną be odos, veršieną, jautieną.

Taip. Vitamino D kiekį kraujyje galima padidinti reguliariai valgant tam tikrus produktus (riebią žuvį, ikrus, krevetes, austres, sviestą, kiaušinio trynį), taip pat vartojant maisto papildus. Svarbu nepamiršti, kad riebi žuvis, sviestas, kiaušinio trynys suteikia nemažą vitamino D dozę organizmui, tačiau savyje turi daug cholesterolio, kuriuo nepatariama piktnaudžiauti. Esant didesniam vitamino D stygiui, patariama vartoti sertifikuotus maisto papildus. Tačiau prieš vartojant juos verta pasitarti su šeimos gydytoju ir pasidaryti kraujo tyrimą, kad būtų aišku, ar iš tiesų jūsų organizme stinga vitamino D.

Norint išlaikyti sveikus dantis pas odontologą profilaktinei apžiūrai reikėtų pasirodyti du kartus per metus. Reguliarūs vizitai leidžia laiku pastebėti net ir menkiausias ligas bei padeda užtikrinti dantų ir burnos ertmės sveikatą. Tiesa, kas kiek laiko reikia ateiti profilaktiniam patikrinimui, jums gali rekomenduoti ir odontologas, tačiau svarbiausia – nelaukite, kol užklups dideli dantų skausmai ar dantenų kraujavimas.

Nesilaikykite aklai taisykle nevalgyti po 18 val., tiesiog stenkitės nebevalgyti bent tris valandas iki miego, todėl kad jeigu vakarieniaujate likus mažiau nei trims valandoms iki miego, rizikuojate patirti skrandžio veiklos sutrikimus, o tai neleis jums užmigti. Pasirūpinkite, kad jūsų užkandžiai prieš miegą būtų lengvi – venkite riebaus, kepto ir aštraus maisto.

Profilaktiškai, neatsiradus jokiems pakitimams, apgamus ar kitus pigmentinius darinius rekomenduojama tikrinti pas šeimos gydytoją ar gydytoją dermatologą bent kartą per du metus (jei nėra rizikos veiksnių) arba 2 kartus per metus, jei rizikos veiksnių yra. Tačiau jei atsirado naujų ir besikeičiančių apgamų, seni apgamai pradėjo keisti savo formą, dydį, spalvą, būtina apsilankyti pas specialistą nedelsiant. Laiku pastebėti net ir mažiausi pokyčiai gali padėti diagnozuoti ankstyvą melanomos stadiją bei padėti skirti efektyvų gydymą. Apgamų ir jų pakitimų prevencijai praleiskite kuo mažiau laiko saulėje, o būdami joje – naudokite SPF apsaugą, taip pat venkite soliariumų.

Ne. Todėl labai svarbu, kad magnio žmogus gautų pakankamai su maistu. Magnis natūraliai pasisavinamas per maistą, o geriausi jo šaltiniai yra: žalialapiai augalai (špinatai, petražolės, rūgštynės, kopūstai, krapai), grūdinės kultūros (rudieji ryžiai, grikiai), ankštinės daržovės (lęšiai, pupelės), riešutai ir sėklos (migdolai, moliūgo sėklos), vaisiai (bananai, avokadai). Magnis yra gyvybiškai svarbus mūsų organizmui ir vienas pagrindinių mineralų – jo ypač reikia širdžiai, raumenims, inkstams, taip pat palaiko nervų ir raumenų veiklą, stiprina imuninę sistemą, stiprina kaulus. Negaunant pakankamai magnio, galite jausti nuovargį, gali sutrikti širdies veikla, kankinti raumenų skausmai.