Ar nuovargis gali būti vienas iš širdies ligų simptomų?
Taip. Jausti nuovargį po ilgos ir sunkios darbo dienos ar po didelio fizinio krūvio yra normalu. Tačiau reikėtų sunerimti, jei nuovargis tęsiasi ilgiau nei dvi savaitės, net ir pailsėjus ar išsimiegojus. Jei nuovargis nedingsta, laikas sunerimti ir apsilankyti pas šeimos gydytoją bei atlikti reikiamus tyrimus. Besitęsiantis nuovargis gali signalizuoti apie širdies ligas, taip pat apie sutrikusias organizmo funkcijas ar tam tikrų medžiagų trūkumą.
Ar tiesa, kad daržovių reikia valgyti daugiau nei vaisių?
Daržovės, kartu su įvairiais žalumynais, daigais, žolelėmis, yra produktai, kurių turėtume valgyti daugiausiai, kad būtume sveiki ir įsisavintume organizmui reikalingas medžiagas. Vaisiai taip pat yra naudingi dėl esamų vitaminų, mineralų ir skaidulų, tačiau jie taip pat turi nemažai cukraus, todėl jų vartojimą turėtume labiau riboti.
Ką daryti, jei pasireiškia pilvo skausmas?
Pilvo skausmas yra vienas dažniausiai pasireiškiančių negalavimų ir tam vienos priežasties nėra – tai gali būti susiję su skrandžiu, kepenimis, žarnynu, menstruacijomis, kiaušidėmis (moterims) ir t. t. Taip pat skausmas gali būti ūminis, spazmuojantis ar tiesiog šiek tiek maudžiantis. Jokiu būdu negalima gerti vaistų, jei nežinome, kokia yra skausmo priežastis ir negalime nustatyti, iš kur konkrečiai jis kyla. Jei tikrai nežinome priežasties (pavyzdžiui, menstruacijų skausmai gali pasitaikyti nuolat) ir skausmas atsirado staiga, būtina kreiptis į gydytoją – galbūt tai signalas apie atsiradusią ligą.
Kokia mėsa yra maistingiausia ir sveikiausia?
Sveikiausia, iš tikrųjų, yra šviežia, liesa, balta ar jauno gyvulio mėsa. Ne visada, bet dažniausiai tokia mėsa yra veršiena, paukštiena, ypač kalakutiena. Naudinga vartoti, tik rečiau, ir raudoną mėsą, avieną, jautieną, kiaulieną, bet ši mėsa dažniausiai yra gerokai riebesnė, o riebalai sunkiai virškinami.
Ką daryti, jei nuolat jaučiami neūminiai skausmai?
Dažnai jaučiame nestiprius pilvo, raumenų, sąnarių, nugaros, galvos ar kitus skausmus, kurie vis praeina ir pasikartoja, todėl nekreipiame į juos dėmesio, jiems praėjus užmirštame ir negalvojame, kad tai gali būti rimta problema. Tiesa, vienkartinis lengvas skausmas tikrai nereiškia, kad susirgote, tačiau jei jis vis pasikartoja kurį laiką, privalote apsilankyti pas šeimos gydytoją, atlikti kraujo ir kitus rekomenduojamus tyrimus, kad žinotumėte, ar neužklupo liga, apie kurią net nebūtumėte pagalvoję.
Ar tiesa, kad gazuoti gėrimai kenkia sveikatai?
Gazuotų gėrimų reikėtų vengti arba iš vis jų nevartoti, o vietoj jų rinktis vandenį, vaisių sultis ar kokteilius. Gazuoti gėrimai provokuoja alkio jausmą, visiškai neturi maistinės vertės, gali sukelti galvos skausmus, depresiją, neigiamai veikia dantų emalį, kepenis, kaulinį audinį, skatina nereikalingo svorio augimą, didina antrojo tipo cukrinio diabeto riziką.
Ar tiesa, kad moterys turėtų lankytis pas gydytoją ginekologą tik tada, kai gyvena lytinį gyvenimą?
Ne. Moteris, net ir nejausdama jokių simptomų, turėtų lankytis pas šeimos gydytoją arba ginekologą bent kartą per metus, nepriklausomai nuo lytinio gyvenimo aktyvumo. Daugelis ginekologinių susirgimų pradžioje gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų ar diskomforto. Vėlai nustatytus gimdos, gimdos kaklelio, krūties, kiaušidžių vėžius gydyti kur kas sunkiau, todėl reguliarus vizitas pas gydytoją ginekologą gali užkirsti kelią rimtoms ligoms ir padėti laiku skirti efektyvų gydymą.
Kodėl „blogasis“ cholesterolis yra pavojingas?
Sveikas cholesterolio kiekis netgi naudingas organizmui – jis būtinas ląstelių statybai, hormonų sintezei, vitamino D gamybai. Didelio tankio lipoproteinai, arba „gerasis“ cholesterolis padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat padeda mažinti su žmogaus senėjimu susijusių ligų riziką. Priešu cholesterolis tampa tada, kai organizme jo būna per daug. Būtina kontroliuoti mažo tankio, dar vadinamą „blogąjį“, cholesterolį – jis siaurina kraujagyslių spindį, gali net jas užkimšti (taip susidaro aterosklerozinė plokštelė), o „blogojo“ cholesterolio sukeltos komplikacijos gali baigtis mirtimi. Nesergant gretutinėmis ligomis, mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį galima be vaistų: maitintis pagal nurodymus, mažinti kūno svorį, reguliariai mankštintis. Svarbu nepamiršti reguliariai atlikti tyrimų ir konsultuotis su savo gydytoju.
Kuris iš šių veiksmų geriausias mažą aktyvumą turinčiam žmogui, norinčiam stiprinti širdį?
Vaikščiojimas puikiai tinka žmonėms, turintiems mažą aktyvumą. Pradėti galima ir nuo trumpesnio 10-20 minučių pasivaikščiojimo vis jį ilginant. Reguliariai vaikštant, galima sumažinti miokardo infarkto riziką, blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, sureguliuoti kraujospūdį, pagerinti psichologinę būseną.
Ar profilaktinė sveikatos patikra gali padėti užkirsti kelią ligai?
Taip. Net ir neturint jokių nusiskundimų ar nejaučiant sveikatos sutrikimų, gydytojai rekomenduoja profilaktiškai tikrinti sveikatą kasmet. Šiuolaikinės diagnostikos priemonės ir tyrimai padeda nuspėti ligas arba nustatyti jas dar ankstyvosiose stadijose, kai jokių klinikinių požymių dar nepastebima, ir sudaryti efektyvų gydymo planą bei užkirsti kelią jos progresavimui. Kartais net ir vieni praleisti patikros metai gali būti lemtingi.