Norėdami sveikai maitintis, atsargiai renkamės, kokį maistą valgyti ir kokius produktus pirkti, ribojame porcijas, sekame kalorijas. Tiesa ta, kad labai svarbu yra ir kaip maistą ruošiame: su daug aliejaus, verdame garuose ar kepame orkaitėje. Netgi sveiki produktai gali tapti „nebesveiki“ ir prarasti maistingumą, jeigu juos gaminsime netinkamai. Taigi, virti maistą tikrai geriau negu kepti, ypač jei verdama garuose, o vaisius, daržoves ir žalumynus apskritai geriausia valgyti termiškai neapdorotus – taip įsisavinama daugiau maistinių medžiagų, neprarandami vitaminai. Jeigu jau kepame keptuvėje, orkaitėje, tuomet geriau troškinti, naudoti kuo mažiau riebalų. Pats blogiausias gaminimo būdas, kuris labiausiai kenkia organizmui ir didina riziką susirgti įvairiomis ligomis, yra skrudinimas, kepimas labai aukštoje temperatūroje (pvz., ant laužo).

Dažnai jaučiame nestiprius pilvo, raumenų, sąnarių, nugaros, galvos ar kitus skausmus, kurie vis praeina ir pasikartoja, todėl nekreipiame į juos dėmesio, jiems praėjus užmirštame ir negalvojame, kad tai gali būti rimta problema. Tiesa, vienkartinis lengvas skausmas tikrai nereiškia, kad susirgote, tačiau jei jis vis pasikartoja kurį laiką, privalote apsilankyti pas šeimos gydytoją, atlikti kraujo ir kitus rekomenduojamus tyrimus, kad žinotumėte, ar neužklupo liga, apie kurią net nebūtumėte pagalvoję.

Taip. Vitamino D kiekį kraujyje galima padidinti reguliariai valgant tam tikrus produktus (riebią žuvį, ikrus, krevetes, austres, sviestą, kiaušinio trynį), taip pat vartojant maisto papildus. Svarbu nepamiršti, kad riebi žuvis, sviestas, kiaušinio trynys suteikia nemažą vitamino D dozę organizmui, tačiau savyje turi daug cholesterolio, kuriuo nepatariama piktnaudžiauti. Esant didesniam vitamino D stygiui, patariama vartoti sertifikuotus maisto papildus. Tačiau prieš vartojant juos verta pasitarti su šeimos gydytoju ir pasidaryti kraujo tyrimą, kad būtų aišku, ar iš tiesų jūsų organizme stinga vitamino D.

Nuo 40 metų reikėtų profilaktiškai pasitikrinti akis dėl šių su amžiumi susijusių ligų: glaukomos, kataraktos, geltonosios dėmės degeneracijos. Būtent šiame amžiuje pradeda vystytis presbiopija ir dažnai parenkami pirmieji akiniai skaitymui. Profilaktinį akių patikrinimą atlieka šeimos gydytojas, o esant reikalui - šis siunčia gydytojui oftalmologui. Vėliau tikrinimo dažnį nustato gydytojas specialistas.

Taip. Žiūrint televizorių ne tik svarbu pasirinkti tinkamą atstumą nuo įrenginio ekrano, bet ir užtikrinti apšvietimą kambaryje. Žiūrėjimas į ekraną visiškoje tamsoje vargina akis, kai šios bando įžiūrėti net mažiausias detales. Tinkamą apšvietimą rekomenduojama pasirinkti ir naudojant kitus elektroninius prietaisus, kaip telefonas, planšetė ar kompiuteris.

Salmoneliozė – tai ūminė žarnyno infekcija, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Salmonelės sukelia plonosios žarnos uždegimą, o liga gali pasireikšti karščiavimu, viduriavimo, pilvo ir galvos skausmais. Įprastai liga trunka 4-7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo, tačiau kai kuriems bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują ir kitus organus – tokiu atveju negydoma liga gali baigtis mirtimi. Dažniausiai salmonelioze užsikrečiame per gyvūninį maistą: paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Sumažinti užsikrėtimo salmonelioze galimybes galite laikydamiesi tinkamų sanitarinių ir higienos sąlygų maisto tiekimo grandyje. Pavyzdžiui, nevartodami žalio ar nepakankamai apdoroto gyvūninio maisto, plaukite rankas pasinaudoję tualetu, po kontakto su naminiu gyvūnu ar palietus žalią mėsą.

Visi aukščiau išvardinti veiksmai gali pagerinti miego kokybę. Pirmiausia, svarbu užtikrinti reguliarų miego režimą – eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu, net ir savaitgalį. Taip miegas taps efektyvesnis, o ypač, jei miegoti nueisite dar iki vidurnakčio. Nevartokite kavos, stiprios arbatos antroje dienos pusėje – jie gali sutrikdyti jūsų nakties miegą. Nesportuokite prieš miegą – fizinis krūvis pagreitina širdies darbą, paspartina pulsą, todėl bent dvi-tris valandas prieš miegą rekomenduojama neužsiiminėt aktyvia fizine veikla.

Profilaktiškai, neatsiradus jokiems pakitimams, apgamus ar kitus pigmentinius darinius rekomenduojama tikrinti pas šeimos gydytoją ar gydytoją dermatologą bent kartą per du metus (jei nėra rizikos veiksnių) arba 2 kartus per metus, jei rizikos veiksnių yra. Tačiau jei atsirado naujų ir besikeičiančių apgamų, seni apgamai pradėjo keisti savo formą, dydį, spalvą, būtina apsilankyti pas specialistą nedelsiant. Laiku pastebėti net ir mažiausi pokyčiai gali padėti diagnozuoti ankstyvą melanomos stadiją bei padėti skirti efektyvų gydymą. Apgamų ir jų pakitimų prevencijai praleiskite kuo mažiau laiko saulėje, o būdami joje – naudokite SPF apsaugą, taip pat venkite soliariumų.

C-reaktyvinis baltymas (CRB) yra uždegimo aktyvumo rodiklis, kurio pokyčiai atsiranda vos 6 val. po uždegimo (audinių pažeidimo) pradžios. CRB yra gaminamas kepenyse ir aptinkamas kraujyje, kai tik kūne atsiranda infekcija. Jo kiekį svarbu nustatyti įtariant bakterinę ar virusinę infekciją, vertinant reumatoidinio artrito, sisteminės raudonosios vilkligės, miokardo infarkto klinikinę eigą. Sveiko žmogaus CRB norma kraujyje yra iki 5 mg/l.