Ar tiesa, kad gazuoti gėrimai kenkia sveikatai?
Gazuotų gėrimų reikėtų vengti arba iš vis jų nevartoti, o vietoj jų rinktis vandenį, vaisių sultis ar kokteilius. Gazuoti gėrimai provokuoja alkio jausmą, visiškai neturi maistinės vertės, gali sukelti galvos skausmus, depresiją, neigiamai veikia dantų emalį, kepenis, kaulinį audinį, skatina nereikalingo svorio augimą, didina antrojo tipo cukrinio diabeto riziką.
Ar tiesa, kad organizme susiformavęs auglys reiškia, kad sergu vėžiu?
Augliai (navikai, blastoma) gali būti piktybiniai ir nepiktybiniai. Taigi, jeigu auglys nepiktybinis, vėžiu nesergate. Toks auglys neplinta į kitas kūno vietas, nors ir gali išaugti labai didelis, o po pašalinimo operacijos dažniausiai neatsinaujina. Tuo tarpu piktybiniai (vėžiniai) augliai greitai auga, infiltruojasi į kitus audinius ir plinta į kitas kūno vietas. Tiesa, nepiktybinis auglys taip pat gali virsti piktybiniu.
Ar tiesa, kad daržovių reikia valgyti daugiau nei vaisių?
Daržovės, kartu su įvairiais žalumynais, daigais, žolelėmis, yra produktai, kurių turėtume valgyti daugiausiai, kad būtume sveiki ir įsisavintume organizmui reikalingas medžiagas. Vaisiai taip pat yra naudingi dėl esamų vitaminų, mineralų ir skaidulų, tačiau jie taip pat turi nemažai cukraus, todėl jų vartojimą turėtume labiau riboti.
Ar tiesa, kad vertėtų rinktis nerafinuotą aliejų ir vengti rafinuoto?
Sveikatai palankiausias yra nerafinuotas kokosų aliejus, kakavos sviestas, natūralus palmių aliejus, lydytas sviestas, trumpam kepimui tinka ir nerafinuotas saulėgrąžų ar alyvuogių aliejus. O rafinuotas aliejus, kaip ir kietinti bei dalinai kietinti riebalai, apskritai neturėtų būti vartojamas.
Kodėl „blogasis“ cholesterolis yra pavojingas?
Sveikas cholesterolio kiekis netgi naudingas organizmui – jis būtinas ląstelių statybai, hormonų sintezei, vitamino D gamybai. Didelio tankio lipoproteinai, arba „gerasis“ cholesterolis padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat padeda mažinti su žmogaus senėjimu susijusių ligų riziką. Priešu cholesterolis tampa tada, kai organizme jo būna per daug. Būtina kontroliuoti mažo tankio, dar vadinamą „blogąjį“, cholesterolį – jis siaurina kraujagyslių spindį, gali net jas užkimšti (taip susidaro aterosklerozinė plokštelė), o „blogojo“ cholesterolio sukeltos komplikacijos gali baigtis mirtimi. Nesergant gretutinėmis ligomis, mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį galima be vaistų: maitintis pagal nurodymus, mažinti kūno svorį, reguliariai mankštintis. Svarbu nepamiršti reguliariai atlikti tyrimų ir konsultuotis su savo gydytoju.
Ar tinkamai kasdienei dantų priežiūrai užtenka du kartus per dieną išsivalyti dantis?
Ne. Nors ir kasdien valome dantis, to tikrai nepakanka, nes su dantų šepetėlio ir dantų pastos pagalba pašaliname tik 60% apnašų nuo dantų paviršiaus, taigi likusią apnašų dalį tarpdančiuose privalu pašalinti su tarpdančių šepetėliu arba siūlu. Tinkamai valantis dantis ir prižiūrint burnos ertmę, galite užkirsti kelią įvairiems odontologiniams susirgimams.
Kuris iš šių veiksmų geriausias mažą aktyvumą turinčiam žmogui, norinčiam stiprinti širdį?
Vaikščiojimas puikiai tinka žmonėms, turintiems mažą aktyvumą. Pradėti galima ir nuo trumpesnio 10-20 minučių pasivaikščiojimo vis jį ilginant. Reguliariai vaikštant, galima sumažinti miokardo infarkto riziką, blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, sureguliuoti kraujospūdį, pagerinti psichologinę būseną.
Ką daryti, jei pasireiškia pilvo skausmas?
Pilvo skausmas yra vienas dažniausiai pasireiškiančių negalavimų ir tam vienos priežasties nėra – tai gali būti susiję su skrandžiu, kepenimis, žarnynu, menstruacijomis, kiaušidėmis (moterims) ir t. t. Taip pat skausmas gali būti ūminis, spazmuojantis ar tiesiog šiek tiek maudžiantis. Jokiu būdu negalima gerti vaistų, jei nežinome, kokia yra skausmo priežastis ir negalime nustatyti, iš kur konkrečiai jis kyla. Jei tikrai nežinome priežasties (pavyzdžiui, menstruacijų skausmai gali pasitaikyti nuolat) ir skausmas atsirado staiga, būtina kreiptis į gydytoją – galbūt tai signalas apie atsiradusią ligą.
Kiek valandų iki einant miegoti reikėtų nebevalgyti?
Nesilaikykite aklai taisykle nevalgyti po 18 val., tiesiog stenkitės nebevalgyti bent tris valandas iki miego, todėl kad jeigu vakarieniaujate likus mažiau nei trims valandoms iki miego, rizikuojate patirti skrandžio veiklos sutrikimus, o tai neleis jums užmigti. Pasirūpinkite, kad jūsų užkandžiai prieš miegą būtų lengvi – venkite riebaus, kepto ir aštraus maisto.
Ar reikia reguliariai atlikti tyrimus dėl vėžinių susirgimų?
Lietuvoje šiuo metu yra vykdomos gimdos kaklelio (tikrintis kas 3 metus moterims nuo 25 iki 59 metų), krūties (tikrintis kas 2 metus moterims nuo 50 iki 69 metų), prostatos (tikrintis kas 2 arba kas 5 metus vyrams nuo 50 iki 69 metų), storosios žarnos (tikrintis kas 2 metus vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų) vėžio prevencinės programos, kurios padės diagnozuoti ligą dar ankstyvoje stadijoje ir užtikrins didesnę tikimybę lengvesniam išgijimui.