Kam kyla didžiausias aortos aneurizmos pavojus?
Aorta – pagrindinė organizmo kraujagyslė, o aortos aneurizma – arterijos išsiplėtimas (daugiau kaip 50 proc. nuo normalaus spindžio). Dažniausiai šią ligą lemia aterosklerozė, tačiau aneurizma gali vystytis ir dėl seniai patirtos traumos, uždegimo ar infekcijos. Didžiausias šios ligos pavojus kyla vyresniems vyrams (tačiau daugėja ir jaunesnių pacientų), turintiems aukštą kraujo spaudimą, taip pat rūkantiems. Neretai ši liga gali turėti daugelio kitų ligų simptomus, o nenustačius ir praleidus aortos aneurizmą, pasekmės gali būti labai skaudžios. Todėl būtina reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti specialius paskirtus tyrimus.
Ką daryti, jei nuolat jaučiami neūminiai skausmai?
Dažnai jaučiame nestiprius pilvo, raumenų, sąnarių, nugaros, galvos ar kitus skausmus, kurie vis praeina ir pasikartoja, todėl nekreipiame į juos dėmesio, jiems praėjus užmirštame ir negalvojame, kad tai gali būti rimta problema. Tiesa, vienkartinis lengvas skausmas tikrai nereiškia, kad susirgote, tačiau jei jis vis pasikartoja kurį laiką, privalote apsilankyti pas šeimos gydytoją, atlikti kraujo ir kitus rekomenduojamus tyrimus, kad žinotumėte, ar neužklupo liga, apie kurią net nebūtumėte pagalvoję.
Kaip dažnai reikia valytis ausis?
Iš tiesų, ausų nereikia valyti taip dažnai, kaip atrodo. Sieros buvimas ausyje rodo, kad ausis yra sveika ir jokiu būdu nereikia stengtis jos visos išvalyti. Gydytojai rekomenduoja nekišti giliai į ausį jokių pagaliukų, ausų krapštukų, nes taip galima pažeisti ausį ir sierą nustumti gilyn į ausies landą – to rezultatas vėliau gali būti ausies kamštis. Vieniems žmonėms sieros gaminasi daugiau, kitiems – mažiau, todėl pagal poreikį riekia tiesiog praplauti ausų paviršių ir nušluostyti rankšluosčiu.
Kokia mėsa yra maistingiausia ir sveikiausia?
Sveikiausia, iš tikrųjų, yra šviežia, liesa, balta ar jauno gyvulio mėsa. Ne visada, bet dažniausiai tokia mėsa yra veršiena, paukštiena, ypač kalakutiena. Naudinga vartoti, tik rečiau, ir raudoną mėsą, avieną, jautieną, kiaulieną, bet ši mėsa dažniausiai yra gerokai riebesnė, o riebalai sunkiai virškinami.
Ar tiesa, kad tikimybė tapti priklausomu nuo alkoholio maža, jei jo vartoju nedaug?
Ne, nes saugaus alkoholio kiekio nėra. Norint visiškai išvengti rizikos tapti priklausomu, reikia alkoholio nevartoti visiškai.
Ar tiesa, kad kofeino galima rasti ne tik kavoje?
Taip. Kofeino turi šokoladas, įvairūs tonizuojantys gėrimai ir net arbata. Sveikam suaugusiam žmogui kofeino kiekis yra iki 300 miligramų (tai atitiktų maždaug 2 didelius kavos puodelius per dieną). Svarbu atminti, kad kofeinas pasisavinamas per virškinamąjį traktą, tad stipriausias kofeino poveikis yra po 30 minučių po jo vartojimo. Kava turi diuretinį poveikį – varo skysčius lauk iš organizmo, tad reikėtų prisiminti, kad jeigu išgeriate vieną puodelį kavos, turite išgerti atitinkamai vieną stiklinę vandens.
Kurie iš išvardintų veiksmų padeda pagerinti miego kokybę?
Visi aukščiau išvardinti veiksmai gali pagerinti miego kokybę. Pirmiausia, svarbu užtikrinti reguliarų miego režimą – eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu, net ir savaitgalį. Taip miegas taps efektyvesnis, o ypač, jei miegoti nueisite dar iki vidurnakčio. Nevartokite kavos, stiprios arbatos antroje dienos pusėje – jie gali sutrikdyti jūsų nakties miegą. Nesportuokite prieš miegą – fizinis krūvis pagreitina širdies darbą, paspartina pulsą, todėl bent dvi-tris valandas prieš miegą rekomenduojama neužsiiminėt aktyvia fizine veikla.
Ar tiesa, kad maistą geriau virti nei kepti?
Norėdami sveikai maitintis, atsargiai renkamės, kokį maistą valgyti ir kokius produktus pirkti, ribojame porcijas, sekame kalorijas. Tiesa ta, kad labai svarbu yra ir kaip maistą ruošiame: su daug aliejaus, verdame garuose ar kepame orkaitėje. Netgi sveiki produktai gali tapti „nebesveiki“ ir prarasti maistingumą, jeigu juos gaminsime netinkamai. Taigi, virti maistą tikrai geriau negu kepti, ypač jei verdama garuose, o vaisius, daržoves ir žalumynus apskritai geriausia valgyti termiškai neapdorotus – taip įsisavinama daugiau maistinių medžiagų, neprarandami vitaminai. Jeigu jau kepame keptuvėje, orkaitėje, tuomet geriau troškinti, naudoti kuo mažiau riebalų. Pats blogiausias gaminimo būdas, kuris labiausiai kenkia organizmui ir didina riziką susirgti įvairiomis ligomis, yra skrudinimas, kepimas labai aukštoje temperatūroje (pvz., ant laužo).
Kurie iš žemiau išvardintų požymių gali išduoti depresiją?
Apie depresiją gali išduoti daug kankinančių simptomų, kaip kad apatija aplinkai, dėmesio koncentracijos pablogėjimas, energijos stoka. Be to, kankina bendras nuovargis, energijos stoka, matomas akivaizdus ir staigus kūno masės mažėjimas, sutrikęs miegas, taip pat lanko mintys apie savižudybę. Negydoma depresija, net ir lengva jos forma, gali tapti itin sudėtingu sveikatos sutrikimu, todėl būtina laiku kreiptis į specialistą. Taip pat, jei pastebite, kad pasikeitė artimojo ar draugo elgesys, nelikite abejingi.
Ar per dieną suvartojamą druskos kiekį reikia riboti?
Taip. Ne veltui sakoma, kad valgomoji druska – baltoji mirtis. Per didelio druskos kiekio vartojimas padvigubina skrandžio vėžio riziką, didina kraujo spaudimą, insulto bei infarkto riziką. Tačiau jos atsisakyti jokiu būdu negalima, nes druska padeda skrandyje gamintis druskos rūgščiai ir yra atsakingą už daugybę organizme vykstančių procesų. Druskos trūkumas gali sukelti daugybę negalavimų: raumenų silpnumas, greitas nuovargis, sumažėjęs apetitas, nenumaldomas troškulys.