Ar tiesa, kad vertėtų rinktis nerafinuotą aliejų ir vengti rafinuoto?
Sveikatai palankiausias yra nerafinuotas kokosų aliejus, kakavos sviestas, natūralus palmių aliejus, lydytas sviestas, trumpam kepimui tinka ir nerafinuotas saulėgrąžų ar alyvuogių aliejus. O rafinuotas aliejus, kaip ir kietinti bei dalinai kietinti riebalai, apskritai neturėtų būti vartojamas.
Ar tiesa, kad daržovių reikia valgyti daugiau nei vaisių?
Daržovės, kartu su įvairiais žalumynais, daigais, žolelėmis, yra produktai, kurių turėtume valgyti daugiausiai, kad būtume sveiki ir įsisavintume organizmui reikalingas medžiagas. Vaisiai taip pat yra naudingi dėl esamų vitaminų, mineralų ir skaidulų, tačiau jie taip pat turi nemažai cukraus, todėl jų vartojimą turėtume labiau riboti.
Ar tiesa, kad jeigu sveikai maitinsiuosi ir palaikysiu sveiką gyvenseną, nesusirgsiu apendicitu?
Jokiu būdu – tai yra mitas. Jeigu sveikai maitinatės, tai dar nereiškia, kad sumažinsite šios ligos tikimybę. Apendicito kilmė nėra aiški ir jo atsiradimą gali lemti daug priežasčių – žarnos ataugoje gali susikaupti įvairus turinys (pvz., žarnų turinys, išmatų akmenys, gleivės). Sveika mityba neišgelbės nuo šios ligos, tai, iš esmės, yra netgi labiau sėkmės faktorius.
Kas mažiausiai kenkia akims?
Iš tikrųjų, nuo seno žinome, kad labai kenkia akims, kai sėdime arti televizoriaus ekrano, ilgai leidžiame laiką prie kompiuterio ar telefono. Tačiau technologijos nėra didžiausias akių priešas – didesnė problema yra ta, kad patys nemokame tinkamai jomis naudotis. Ilgai dirbant prie kompiuterio labai svarbu palaikyti bent 40 cm atstumą nuo ekrano, daryti pertraukas ir leisti akims pailsėti arba jas pramankštinti. Visgi daug labiau akims kenkia rūkymas, nesubalansuota mityba, mažas fizinis aktyvumas ir nebuvimas gryname ore, netinkamas darbo ir poilsio rėžimas.
Ar žmogaus organizmas gali pats pasigaminti magnio?
Ne. Todėl labai svarbu, kad magnio žmogus gautų pakankamai su maistu. Magnis natūraliai pasisavinamas per maistą, o geriausi jo šaltiniai yra: žalialapiai augalai (špinatai, petražolės, rūgštynės, kopūstai, krapai), grūdinės kultūros (rudieji ryžiai, grikiai), ankštinės daržovės (lęšiai, pupelės), riešutai ir sėklos (migdolai, moliūgo sėklos), vaisiai (bananai, avokadai). Magnis yra gyvybiškai svarbus mūsų organizmui ir vienas pagrindinių mineralų – jo ypač reikia širdžiai, raumenims, inkstams, taip pat palaiko nervų ir raumenų veiklą, stiprina imuninę sistemą, stiprina kaulus. Negaunant pakankamai magnio, galite jausti nuovargį, gali sutrikti širdies veikla, kankinti raumenų skausmai.
Ar tiesa, kad organizme susiformavęs auglys reiškia, kad sergu vėžiu?
Augliai (navikai, blastoma) gali būti piktybiniai ir nepiktybiniai. Taigi, jeigu auglys nepiktybinis, vėžiu nesergate. Toks auglys neplinta į kitas kūno vietas, nors ir gali išaugti labai didelis, o po pašalinimo operacijos dažniausiai neatsinaujina. Tuo tarpu piktybiniai (vėžiniai) augliai greitai auga, infiltruojasi į kitus audinius ir plinta į kitas kūno vietas. Tiesa, nepiktybinis auglys taip pat gali virsti piktybiniu.
Ar tiesa, kad per dieną būtinai reikia išgerti 2 litrus vandens?
Ne. Visuomenėje yra nusistovėjusi nuomonė, kad kiekvienas privalo išgerti tam tikrą vandens kiekį, jog išvengtų dehidratacijos ir palaikytų reikiamą skysčių balansą organizme. Tačiau reikiamo išgerti vandens kiekis nėra visiems vienodas ir priklauso nuo nemažai faktorių – per dieną suvartojamų maisto produktų, kūno svorio, fizinio aktyvumo, sveikatos būklės, aplinkos veiksnių. Pagal kūno svorį galima apytiksliai apsiskaičiuoti, kiek vandens reiktų išgerti per parą: vyrams – svoris kg x 0,035 l, moterims – svoris kg x 0,037 l.
Nuo kada reikia pradėti tikrintis akis dėl su amžiumi susijusių ligų?
Nuo 40 metų reikėtų profilaktiškai pasitikrinti akis dėl šių su amžiumi susijusių ligų: glaukomos, kataraktos, geltonosios dėmės degeneracijos. Būtent šiame amžiuje pradeda vystytis presbiopija ir dažnai parenkami pirmieji akiniai skaitymui. Profilaktinį akių patikrinimą atlieka šeimos gydytojas, o esant reikalui - šis siunčia gydytojui oftalmologui. Vėliau tikrinimo dažnį nustato gydytojas specialistas.
Ar tiesa, kad per dieną žmogus nepertraukiamai bent 30 min. turi būti fiziškai aktyvus?
Sėdimas darbas, mažas fizinis aktyvumas – su tuo šiais laikais susiduria beveik kiekvienas žmogus. Dėl to kasdien bent pusvalandį aktyviai pajudėti yra labai svarbu tam, kad gerintume fizinę sveikatą ir savijautą. Tai gali būti tiesiog mankšta, ar bėgiojimas, pasivaikščiojimas gamtoje – taip suaktyvinsite visiškai nedirbusius raumenis, kraujotaką.
Ką daryti, jei pasireiškia pilvo skausmas?
Pilvo skausmas yra vienas dažniausiai pasireiškiančių negalavimų ir tam vienos priežasties nėra – tai gali būti susiję su skrandžiu, kepenimis, žarnynu, menstruacijomis, kiaušidėmis (moterims) ir t. t. Taip pat skausmas gali būti ūminis, spazmuojantis ar tiesiog šiek tiek maudžiantis. Jokiu būdu negalima gerti vaistų, jei nežinome, kokia yra skausmo priežastis ir negalime nustatyti, iš kur konkrečiai jis kyla. Jei tikrai nežinome priežasties (pavyzdžiui, menstruacijų skausmai gali pasitaikyti nuolat) ir skausmas atsirado staiga, būtina kreiptis į gydytoją – galbūt tai signalas apie atsiradusią ligą.