fbpx
Ką renkiesi tu?
1.

Ar nuovargis gali būti vienas iš širdies ligų simptomų?

Taip. Jausti nuovargį po ilgos ir sunkios darbo dienos ar po didelio fizinio krūvio yra normalu. Tačiau reikėtų sunerimti, jei nuovargis tęsiasi ilgiau nei dvi savaitės, net ir pailsėjus ar išsimiegojus. Jei nuovargis nedingsta, laikas sunerimti ir apsilankyti pas šeimos gydytoją bei atlikti reikiamus tyrimus. Besitęsiantis nuovargis gali signalizuoti apie širdies ligas, taip pat apie sutrikusias organizmo funkcijas ar tam tikrų medžiagų trūkumą.

Ar tiesa, kad saulė nėra vienintelis vitamino D šaltinis?

Taip. Vitamino D kiekį kraujyje galima padidinti reguliariai valgant tam tikrus produktus (riebią žuvį, ikrus, krevetes, austres, sviestą, kiaušinio trynį), taip pat vartojant maisto papildus. Svarbu nepamiršti, kad riebi žuvis, sviestas, kiaušinio trynys suteikia nemažą vitamino D dozę organizmui, tačiau savyje turi daug cholesterolio, kuriuo nepatariama piktnaudžiauti. Esant didesniam vitamino D stygiui, patariama vartoti sertifikuotus maisto papildus. Tačiau prieš vartojant juos verta pasitarti su šeimos gydytoju ir pasidaryti kraujo tyrimą, kad būtų aišku, ar iš tiesų jūsų organizme stinga vitamino D.

Kodėl „blogasis“ cholesterolis yra pavojingas?

Sveikas cholesterolio kiekis netgi naudingas organizmui – jis būtinas ląstelių statybai, hormonų sintezei, vitamino D gamybai. Didelio tankio lipoproteinai, arba „gerasis“ cholesterolis padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat padeda mažinti su žmogaus senėjimu susijusių ligų riziką. Priešu cholesterolis tampa tada, kai organizme jo būna per daug. Būtina kontroliuoti mažo tankio, dar vadinamą „blogąjį“, cholesterolį – jis siaurina kraujagyslių spindį, gali net jas užkimšti (taip susidaro aterosklerozinė plokštelė), o „blogojo“ cholesterolio sukeltos komplikacijos gali baigtis mirtimi. Nesergant gretutinėmis ligomis, mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį galima be vaistų: maitintis pagal nurodymus, mažinti kūno svorį, reguliariai mankštintis. Svarbu nepamiršti reguliariai atlikti tyrimų ir konsultuotis su savo gydytoju.

Ar tiesa, kad prieš miegą naudojamas kompiuteris, telefonas ar kiti elektronikos prietaisai gali paveikti miego kokybę?

Visi šie prietaisai spinduliuoja mėlyną šviesą, kuri suaktyvina smegenų veiklą ir sutrikdo natūralų miego ciklą. Telefonas yra pats blogiausias prietaisas iš visų. Jeigu vidury nakties gaunate žinutę ar elektroninį laišką, šviesa net pro vokus gali prasiskverbti ir stimuliuoti nervinę sistemą bei smegenis. Todėl prieš miegą reiktų išjungti visus elektronikos prietaisus ir nepalikti jų šalia arba bent jau įjungti tylųjį režimą.

Ar tiesa, kad rūkymas kenkia tik plaučiams?

Rūkymas daro tiesioginę įtaką plaučiams, kurie nėra prisitaikę nuolat kvėpuoti dūmais, tačiau žala daroma ir širdžiai, kraujagyslėms, dantims, skrandžiui, akims, odai, reprodukcinei sistemai ir netgi smegenims (protinei sveikatai). Todėl didėja tikimybė susirgti ne tik plaučių vėžiu ar širdies ligomis, bet taip pat pakenkti ir smegenų veiklai.

Kuriose daržovėse ir vaisiuose vitamino C daugiau nei citrinose?

Vienoje citrinoje, sveriančioje apie 100 g, yra maždaug 40 mg vitamino C. Tai vaikiška dienos norma. Tuo metu apelsinuose vitamino C yra 25 proc. daugiau nei citrinose. 100 g brokolių vitamino C yra 90 mlg, o 100 g paprikų – net 150 mlg. Svarbu nepamiršti, jog vaisius ir daržoves geriausia valgyti šviežius ir neapdorotus, nes dalis vitamino C suyra verdant ar kepant maistą.

Kaip dažnai reikia atlikti bendrąjį kraujo tyrimą?

Bendrąjį kraujo tyrimą, kaip ir įvairius kitus patikrinimus, reikėtų atlikti profilaktiškai bent kartą per du metus. Tai padės stebėti kraujo būklę, diagnozuoti ligas bei pamatyti, kokių medžiagų ar vitaminų trūksta organizmui. Bendrasis kraujo tyrimas yra finansuojamas valstybės, tačiau rekomenduotina pasidaryti ir išsamesnį kraujo tyrimą, kad pamatytume, kaip veikia virškinimo sistema, skydliaukė, inkstai.

Kam kyla didžiausias aortos aneurizmos pavojus?

Aorta – pagrindinė organizmo kraujagyslė, o aortos aneurizma – arterijos išsiplėtimas (daugiau kaip 50 proc. nuo normalaus spindžio). Dažniausiai šią ligą lemia aterosklerozė, tačiau aneurizma gali vystytis ir dėl seniai patirtos traumos, uždegimo ar infekcijos. Didžiausias šios ligos pavojus kyla vyresniems vyrams (tačiau daugėja ir jaunesnių pacientų), turintiems aukštą kraujo spaudimą, taip pat rūkantiems. Neretai ši liga gali turėti daugelio kitų ligų simptomus, o nenustačius ir praleidus aortos aneurizmą, pasekmės gali būti labai skaudžios. Todėl būtina reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti specialius paskirtus tyrimus.

Ką daryti, jei pasireiškia pilvo skausmas?

Pilvo skausmas yra vienas dažniausiai pasireiškiančių negalavimų ir tam vienos priežasties nėra – tai gali būti susiję su skrandžiu, kepenimis, žarnynu, menstruacijomis, kiaušidėmis (moterims) ir t. t. Taip pat skausmas gali būti ūminis, spazmuojantis ar tiesiog šiek tiek maudžiantis. Jokiu būdu negalima gerti vaistų, jei nežinome, kokia yra skausmo priežastis ir negalime nustatyti, iš kur konkrečiai jis kyla. Jei tikrai nežinome priežasties (pavyzdžiui, menstruacijų skausmai gali pasitaikyti nuolat) ir skausmas atsirado staiga, būtina kreiptis į gydytoją – galbūt tai signalas apie atsiradusią ligą.

Ar tiesa, kad daržovių reikia valgyti daugiau nei vaisių?

Daržovės, kartu su įvairiais žalumynais, daigais, žolelėmis, yra produktai, kurių turėtume valgyti daugiausiai, kad būtume sveiki ir įsisavintume organizmui reikalingas medžiagas. Vaisiai taip pat yra naudingi dėl esamų vitaminų, mineralų ir skaidulų, tačiau jie taip pat turi nemažai cukraus, todėl jų vartojimą turėtume labiau riboti.