Ar tiesa, kad maistą geriau virti nei kepti?
Norėdami sveikai maitintis, atsargiai renkamės, kokį maistą valgyti ir kokius produktus pirkti, ribojame porcijas, sekame kalorijas. Tiesa ta, kad labai svarbu yra ir kaip maistą ruošiame: su daug aliejaus, verdame garuose ar kepame orkaitėje. Netgi sveiki produktai gali tapti „nebesveiki“ ir prarasti maistingumą, jeigu juos gaminsime netinkamai. Taigi, virti maistą tikrai geriau negu kepti, ypač jei verdama garuose, o vaisius, daržoves ir žalumynus apskritai geriausia valgyti termiškai neapdorotus – taip įsisavinama daugiau maistinių medžiagų, neprarandami vitaminai. Jeigu jau kepame keptuvėje, orkaitėje, tuomet geriau troškinti, naudoti kuo mažiau riebalų. Pats blogiausias gaminimo būdas, kuris labiausiai kenkia organizmui ir didina riziką susirgti įvairiomis ligomis, yra skrudinimas, kepimas labai aukštoje temperatūroje (pvz., ant laužo).
Ar tinkamai kasdienei dantų priežiūrai užtenka du kartus per dieną išsivalyti dantis?
Ne. Nors ir kasdien valome dantis, to tikrai nepakanka, nes su dantų šepetėlio ir dantų pastos pagalba pašaliname tik 60% apnašų nuo dantų paviršiaus, taigi likusią apnašų dalį tarpdančiuose privalu pašalinti su tarpdančių šepetėliu arba siūlu. Tinkamai valantis dantis ir prižiūrint burnos ertmę, galite užkirsti kelią įvairiems odontologiniams susirgimams.
Ar nuovargis gali būti vienas iš širdies ligų simptomų?
Taip. Jausti nuovargį po ilgos ir sunkios darbo dienos ar po didelio fizinio krūvio yra normalu. Tačiau reikėtų sunerimti, jei nuovargis tęsiasi ilgiau nei dvi savaitės, net ir pailsėjus ar išsimiegojus. Jei nuovargis nedingsta, laikas sunerimti ir apsilankyti pas šeimos gydytoją bei atlikti reikiamus tyrimus. Besitęsiantis nuovargis gali signalizuoti apie širdies ligas, taip pat apie sutrikusias organizmo funkcijas ar tam tikrų medžiagų trūkumą.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint atpažinti insulto požymius?
Norint suteikti tinkamą pirmąją pagalbą ir anksčiau įtarti insultą, pirmosios pagalbos teikėjui vertėtų atsiminti anglišką terminą FAST: Face (veidas), Arm (ranka), Speech (kalbėsena), Time (laikas). Pagrindiniai prasidedančio insulto požymiai yra:
1. Veido paralyžius: viena veido pusė tampa be išraiškos, neatlieka aktyvių judesių. Norėdami patikrinti, paprašykite žmogaus nusišypsoti, taip aiškiai pamatysite skirtumą.
2. Galūnės paralyžius: viena ranka tampa silpnesnė, sunkiau valdoma. Paprašykite žmogaus pakelti abi rankas, taip galėsite pamatyti skirtumą.
3. Kalbos sutrikimas: jei kalba tampa nerišli, neaiški, paprašykite pakartoti paprasčiausia sakinį – taip galėsite pamatyti skirtumą.
Pamačius vieną ar visus šiuos simptomus, būtina kuo greičiau skambinti į greitąją medicinos pagalbą – pirmosios minutės ypač svarbios tolesnei ligos eigai. Būtinai informuokite medikus, kada atsirado pirmieji požymiai.
Kaip dažnai rekomenduojama lankytis pas odontologą?
Norint išlaikyti sveikus dantis pas odontologą profilaktinei apžiūrai reikėtų pasirodyti du kartus per metus. Reguliarūs vizitai leidžia laiku pastebėti net ir menkiausias ligas bei padeda užtikrinti dantų ir burnos ertmės sveikatą. Tiesa, kas kiek laiko reikia ateiti profilaktiniam patikrinimui, jums gali rekomenduoti ir odontologas, tačiau svarbiausia – nelaukite, kol užklups dideli dantų skausmai ar dantenų kraujavimas.
Ar tiesa, kad rūkymas kenkia tik plaučiams?
Rūkymas daro tiesioginę įtaką plaučiams, kurie nėra prisitaikę nuolat kvėpuoti dūmais, tačiau žala daroma ir širdžiai, kraujagyslėms, dantims, skrandžiui, akims, odai, reprodukcinei sistemai ir netgi smegenims (protinei sveikatai). Todėl didėja tikimybė susirgti ne tik plaučių vėžiu ar širdies ligomis, bet taip pat pakenkti ir smegenų veiklai.
Kam kyla didžiausias aortos aneurizmos pavojus?
Aorta – pagrindinė organizmo kraujagyslė, o aortos aneurizma – arterijos išsiplėtimas (daugiau kaip 50 proc. nuo normalaus spindžio). Dažniausiai šią ligą lemia aterosklerozė, tačiau aneurizma gali vystytis ir dėl seniai patirtos traumos, uždegimo ar infekcijos. Didžiausias šios ligos pavojus kyla vyresniems vyrams (tačiau daugėja ir jaunesnių pacientų), turintiems aukštą kraujo spaudimą, taip pat rūkantiems. Neretai ši liga gali turėti daugelio kitų ligų simptomus, o nenustačius ir praleidus aortos aneurizmą, pasekmės gali būti labai skaudžios. Todėl būtina reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti specialius paskirtus tyrimus.
Ką daryti, jei nuolat jaučiami neūminiai skausmai?
Dažnai jaučiame nestiprius pilvo, raumenų, sąnarių, nugaros, galvos ar kitus skausmus, kurie vis praeina ir pasikartoja, todėl nekreipiame į juos dėmesio, jiems praėjus užmirštame ir negalvojame, kad tai gali būti rimta problema. Tiesa, vienkartinis lengvas skausmas tikrai nereiškia, kad susirgote, tačiau jei jis vis pasikartoja kurį laiką, privalote apsilankyti pas šeimos gydytoją, atlikti kraujo ir kitus rekomenduojamus tyrimus, kad žinotumėte, ar neužklupo liga, apie kurią net nebūtumėte pagalvoję.
Ar tiesa, kad tikimybė tapti priklausomu nuo alkoholio maža, jei jo vartoju nedaug?
Ne, nes saugaus alkoholio kiekio nėra. Norint visiškai išvengti rizikos tapti priklausomu, reikia alkoholio nevartoti visiškai.
Kuriose daržovėse ir vaisiuose vitamino C daugiau nei citrinose?
Vienoje citrinoje, sveriančioje apie 100 g, yra maždaug 40 mg vitamino C. Tai vaikiška dienos norma. Tuo metu apelsinuose vitamino C yra 25 proc. daugiau nei citrinose. 100 g brokolių vitamino C yra 90 mlg, o 100 g paprikų – net 150 mlg. Svarbu nepamiršti, jog vaisius ir daržoves geriausia valgyti šviežius ir neapdorotus, nes dalis vitamino C suyra verdant ar kepant maistą.