Ne. Moteris, net ir nejausdama jokių simptomų, turėtų lankytis pas šeimos gydytoją arba ginekologą bent kartą per metus, nepriklausomai nuo lytinio gyvenimo aktyvumo. Daugelis ginekologinių susirgimų pradžioje gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų ar diskomforto. Vėlai nustatytus gimdos, gimdos kaklelio, krūties, kiaušidžių vėžius gydyti kur kas sunkiau, todėl reguliarus vizitas pas gydytoją ginekologą gali užkirsti kelią rimtoms ligoms ir padėti laiku skirti efektyvų gydymą.

Visi aukščiau išvardinti veiksmai gali pagerinti miego kokybę. Pirmiausia, svarbu užtikrinti reguliarų miego režimą – eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu, net ir savaitgalį. Taip miegas taps efektyvesnis, o ypač, jei miegoti nueisite dar iki vidurnakčio. Nevartokite kavos, stiprios arbatos antroje dienos pusėje – jie gali sutrikdyti jūsų nakties miegą. Nesportuokite prieš miegą – fizinis krūvis pagreitina širdies darbą, paspartina pulsą, todėl bent dvi-tris valandas prieš miegą rekomenduojama neužsiiminėt aktyvia fizine veikla.

Sveikas cholesterolio kiekis netgi naudingas organizmui – jis būtinas ląstelių statybai, hormonų sintezei, vitamino D gamybai. Didelio tankio lipoproteinai, arba „gerasis“ cholesterolis padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat padeda mažinti su žmogaus senėjimu susijusių ligų riziką. Priešu cholesterolis tampa tada, kai organizme jo būna per daug. Būtina kontroliuoti mažo tankio, dar vadinamą „blogąjį“, cholesterolį – jis siaurina kraujagyslių spindį, gali net jas užkimšti (taip susidaro aterosklerozinė plokštelė), o „blogojo“ cholesterolio sukeltos komplikacijos gali baigtis mirtimi. Nesergant gretutinėmis ligomis, mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį galima be vaistų: maitintis pagal nurodymus, mažinti kūno svorį, reguliariai mankštintis. Svarbu nepamiršti reguliariai atlikti tyrimų ir konsultuotis su savo gydytoju.

Bendrąjį kraujo tyrimą, kaip ir įvairius kitus patikrinimus, reikėtų atlikti profilaktiškai bent kartą per du metus. Tai padės stebėti kraujo būklę, diagnozuoti ligas bei pamatyti, kokių medžiagų ar vitaminų trūksta organizmui. Bendrasis kraujo tyrimas yra finansuojamas valstybės, tačiau rekomenduotina pasidaryti ir išsamesnį kraujo tyrimą, kad pamatytume, kaip veikia virškinimo sistema, skydliaukė, inkstai.

Norint išlaikyti sveikus dantis pas odontologą profilaktinei apžiūrai reikėtų pasirodyti du kartus per metus. Reguliarūs vizitai leidžia laiku pastebėti net ir menkiausias ligas bei padeda užtikrinti dantų ir burnos ertmės sveikatą. Tiesa, kas kiek laiko reikia ateiti profilaktiniam patikrinimui, jums gali rekomenduoti ir odontologas, tačiau svarbiausia – nelaukite, kol užklups dideli dantų skausmai ar dantenų kraujavimas.

Taip. Ne veltui sakoma, kad valgomoji druska – baltoji mirtis. Per didelio druskos kiekio vartojimas padvigubina skrandžio vėžio riziką, didina kraujo spaudimą, insulto bei infarkto riziką. Tačiau jos atsisakyti jokiu būdu negalima, nes druska padeda skrandyje gamintis druskos rūgščiai ir yra atsakingą už daugybę organizme vykstančių procesų. Druskos trūkumas gali sukelti daugybę negalavimų: raumenų silpnumas, greitas nuovargis, sumažėjęs apetitas, nenumaldomas troškulys.

Dažnai jaučiame nestiprius pilvo, raumenų, sąnarių, nugaros, galvos ar kitus skausmus, kurie vis praeina ir pasikartoja, todėl nekreipiame į juos dėmesio, jiems praėjus užmirštame ir negalvojame, kad tai gali būti rimta problema. Tiesa, vienkartinis lengvas skausmas tikrai nereiškia, kad susirgote, tačiau jei jis vis pasikartoja kurį laiką, privalote apsilankyti pas šeimos gydytoją, atlikti kraujo ir kitus rekomenduojamus tyrimus, kad žinotumėte, ar neužklupo liga, apie kurią net nebūtumėte pagalvoję.

Sąnarių skausmai, nors dėl kaulų susidėvėjimo ir kitų priežasčių dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones, tikrai nėra vien su senatve ateinanti problema. Jauname amžiuje taip pat gali pasireikšti šie skausmai dėl sąnarių uždegimo, nukritus lauko temperatūrai ir pasikeitus oro slėgiui, po traumų. Bet kokiu atveju, jei pradedate jausti stiprius sąnarių skausmus, būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją.

Profilaktiškai, neatsiradus jokiems pakitimams, apgamus ar kitus pigmentinius darinius rekomenduojama tikrinti pas šeimos gydytoją ar gydytoją dermatologą bent kartą per du metus (jei nėra rizikos veiksnių) arba 2 kartus per metus, jei rizikos veiksnių yra. Tačiau jei atsirado naujų ir besikeičiančių apgamų, seni apgamai pradėjo keisti savo formą, dydį, spalvą, būtina apsilankyti pas specialistą nedelsiant. Laiku pastebėti net ir mažiausi pokyčiai gali padėti diagnozuoti ankstyvą melanomos stadiją bei padėti skirti efektyvų gydymą. Apgamų ir jų pakitimų prevencijai praleiskite kuo mažiau laiko saulėje, o būdami joje – naudokite SPF apsaugą, taip pat venkite soliariumų.