Taip. Ne veltui sakoma, kad valgomoji druska – baltoji mirtis. Per didelio druskos kiekio vartojimas padvigubina skrandžio vėžio riziką, didina kraujo spaudimą, insulto bei infarkto riziką. Tačiau jos atsisakyti jokiu būdu negalima, nes druska padeda skrandyje gamintis druskos rūgščiai ir yra atsakingą už daugybę organizme vykstančių procesų. Druskos trūkumas gali sukelti daugybę negalavimų: raumenų silpnumas, greitas nuovargis, sumažėjęs apetitas, nenumaldomas troškulys.

Aorta – pagrindinė organizmo kraujagyslė, o aortos aneurizma – arterijos išsiplėtimas (daugiau kaip 50 proc. nuo normalaus spindžio). Dažniausiai šią ligą lemia aterosklerozė, tačiau aneurizma gali vystytis ir dėl seniai patirtos traumos, uždegimo ar infekcijos. Didžiausias šios ligos pavojus kyla vyresniems vyrams (tačiau daugėja ir jaunesnių pacientų), turintiems aukštą kraujo spaudimą, taip pat rūkantiems. Neretai ši liga gali turėti daugelio kitų ligų simptomus, o nenustačius ir praleidus aortos aneurizmą, pasekmės gali būti labai skaudžios. Todėl būtina reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti specialius paskirtus tyrimus.

Taip. Net ir neturint jokių nusiskundimų ar nejaučiant sveikatos sutrikimų, gydytojai rekomenduoja profilaktiškai tikrinti sveikatą kasmet. Šiuolaikinės diagnostikos priemonės ir tyrimai padeda nuspėti ligas arba nustatyti jas dar ankstyvosiose stadijose, kai jokių klinikinių požymių dar nepastebima, ir sudaryti efektyvų gydymo planą bei užkirsti kelią jos progresavimui. Kartais net ir vieni praleisti patikros metai gali būti lemtingi.

Sveikatai palankiausias yra nerafinuotas kokosų aliejus, kakavos sviestas, natūralus palmių aliejus, lydytas sviestas, trumpam kepimui tinka ir nerafinuotas saulėgrąžų ar alyvuogių aliejus. O rafinuotas aliejus, kaip ir kietinti bei dalinai kietinti riebalai, apskritai neturėtų būti vartojamas.

Daržovės, kartu su įvairiais žalumynais, daigais, žolelėmis, yra produktai, kurių turėtume valgyti daugiausiai, kad būtume sveiki ir įsisavintume organizmui reikalingas medžiagas. Vaisiai taip pat yra naudingi dėl esamų vitaminų, mineralų ir skaidulų, tačiau jie taip pat turi nemažai cukraus, todėl jų vartojimą turėtume labiau riboti.

Ne. Todėl labai svarbu, kad magnio žmogus gautų pakankamai su maistu. Magnis natūraliai pasisavinamas per maistą, o geriausi jo šaltiniai yra: žalialapiai augalai (špinatai, petražolės, rūgštynės, kopūstai, krapai), grūdinės kultūros (rudieji ryžiai, grikiai), ankštinės daržovės (lęšiai, pupelės), riešutai ir sėklos (migdolai, moliūgo sėklos), vaisiai (bananai, avokadai). Magnis yra gyvybiškai svarbus mūsų organizmui ir vienas pagrindinių mineralų – jo ypač reikia širdžiai, raumenims, inkstams, taip pat palaiko nervų ir raumenų veiklą, stiprina imuninę sistemą, stiprina kaulus. Negaunant pakankamai magnio, galite jausti nuovargį, gali sutrikti širdies veikla, kankinti raumenų skausmai.

Ne, nes saugaus alkoholio kiekio nėra. Norint visiškai išvengti rizikos tapti priklausomu, reikia alkoholio nevartoti visiškai.

Ne. Nors ir kasdien valome dantis, to tikrai nepakanka, nes su dantų šepetėlio ir dantų pastos pagalba pašaliname tik 60% apnašų nuo dantų paviršiaus, taigi likusią apnašų dalį tarpdančiuose privalu pašalinti su tarpdančių šepetėliu arba siūlu. Tinkamai valantis dantis ir prižiūrint burnos ertmę, galite užkirsti kelią įvairiems odontologiniams susirgimams.

Iš tiesų, ausų nereikia valyti taip dažnai, kaip atrodo. Sieros buvimas ausyje rodo, kad ausis yra sveika ir jokiu būdu nereikia stengtis jos visos išvalyti. Gydytojai rekomenduoja nekišti giliai į ausį jokių pagaliukų, ausų krapštukų, nes taip galima pažeisti ausį ir sierą nustumti gilyn į ausies landą – to rezultatas vėliau gali būti ausies kamštis. Vieniems žmonėms sieros gaminasi daugiau, kitiems – mažiau, todėl pagal poreikį riekia tiesiog praplauti ausų paviršių ir nušluostyti rankšluosčiu.