Ar tiesa, kad jeigu sveikai maitinsiuosi ir palaikysiu sveiką gyvenseną, nesusirgsiu apendicitu?
Jokiu būdu – tai yra mitas. Jeigu sveikai maitinatės, tai dar nereiškia, kad sumažinsite šios ligos tikimybę. Apendicito kilmė nėra aiški ir jo atsiradimą gali lemti daug priežasčių – žarnos ataugoje gali susikaupti įvairus turinys (pvz., žarnų turinys, išmatų akmenys, gleivės). Sveika mityba neišgelbės nuo šios ligos, tai, iš esmės, yra netgi labiau sėkmės faktorius.
Ar tiesa, kad moterys turėtų lankytis pas gydytoją ginekologą tik tada, kai gyvena lytinį gyvenimą?
Ne. Moteris, net ir nejausdama jokių simptomų, turėtų lankytis pas šeimos gydytoją arba ginekologą bent kartą per metus, nepriklausomai nuo lytinio gyvenimo aktyvumo. Daugelis ginekologinių susirgimų pradžioje gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų ar diskomforto. Vėlai nustatytus gimdos, gimdos kaklelio, krūties, kiaušidžių vėžius gydyti kur kas sunkiau, todėl reguliarus vizitas pas gydytoją ginekologą gali užkirsti kelią rimtoms ligoms ir padėti laiku skirti efektyvų gydymą.
Kuris iš šių veiksmų geriausias mažą aktyvumą turinčiam žmogui, norinčiam stiprinti širdį?
Vaikščiojimas puikiai tinka žmonėms, turintiems mažą aktyvumą. Pradėti galima ir nuo trumpesnio 10-20 minučių pasivaikščiojimo vis jį ilginant. Reguliariai vaikštant, galima sumažinti miokardo infarkto riziką, blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, sureguliuoti kraujospūdį, pagerinti psichologinę būseną.
Ar tiesa, kad saulė nėra vienintelis vitamino D šaltinis?
Taip. Vitamino D kiekį kraujyje galima padidinti reguliariai valgant tam tikrus produktus (riebią žuvį, ikrus, krevetes, austres, sviestą, kiaušinio trynį), taip pat vartojant maisto papildus. Svarbu nepamiršti, kad riebi žuvis, sviestas, kiaušinio trynys suteikia nemažą vitamino D dozę organizmui, tačiau savyje turi daug cholesterolio, kuriuo nepatariama piktnaudžiauti. Esant didesniam vitamino D stygiui, patariama vartoti sertifikuotus maisto papildus. Tačiau prieš vartojant juos verta pasitarti su šeimos gydytoju ir pasidaryti kraujo tyrimą, kad būtų aišku, ar iš tiesų jūsų organizme stinga vitamino D.
Ar tiesa, kad kofeino galima rasti ne tik kavoje?
Taip. Kofeino turi šokoladas, įvairūs tonizuojantys gėrimai ir net arbata. Sveikam suaugusiam žmogui kofeino kiekis yra iki 300 miligramų (tai atitiktų maždaug 2 didelius kavos puodelius per dieną). Svarbu atminti, kad kofeinas pasisavinamas per virškinamąjį traktą, tad stipriausias kofeino poveikis yra po 30 minučių po jo vartojimo. Kava turi diuretinį poveikį – varo skysčius lauk iš organizmo, tad reikėtų prisiminti, kad jeigu išgeriate vieną puodelį kavos, turite išgerti atitinkamai vieną stiklinę vandens.
Ar reikalinga mankštinti smegenis?
Mes rūpinamės savo kūnu, sportuojame, sveikai maitinamės, tačiau retai susimąstome, kad ir smegenims reikalinga mankšta. Sveikas gyvenimo būdas prisideda prie geresnės smegenų būklės, tačiau norint ilgiau išlaikyti smegenis budrias ir veiklias, būtina nuolat duoti joms veiklos, nes smegenys nori mokytis: atlikite skaičiavimo pratimus, pieškite, muzikuokite, lavinkite atmintį, mokykitės užsienio kalbos ir pan.
Kas mažiausiai kenkia akims?
Iš tikrųjų, nuo seno žinome, kad labai kenkia akims, kai sėdime arti televizoriaus ekrano, ilgai leidžiame laiką prie kompiuterio ar telefono. Tačiau technologijos nėra didžiausias akių priešas – didesnė problema yra ta, kad patys nemokame tinkamai jomis naudotis. Ilgai dirbant prie kompiuterio labai svarbu palaikyti bent 40 cm atstumą nuo ekrano, daryti pertraukas ir leisti akims pailsėti arba jas pramankštinti. Visgi daug labiau akims kenkia rūkymas, nesubalansuota mityba, mažas fizinis aktyvumas ir nebuvimas gryname ore, netinkamas darbo ir poilsio rėžimas.
Kam kyla didžiausias aortos aneurizmos pavojus?
Aorta – pagrindinė organizmo kraujagyslė, o aortos aneurizma – arterijos išsiplėtimas (daugiau kaip 50 proc. nuo normalaus spindžio). Dažniausiai šią ligą lemia aterosklerozė, tačiau aneurizma gali vystytis ir dėl seniai patirtos traumos, uždegimo ar infekcijos. Didžiausias šios ligos pavojus kyla vyresniems vyrams (tačiau daugėja ir jaunesnių pacientų), turintiems aukštą kraujo spaudimą, taip pat rūkantiems. Neretai ši liga gali turėti daugelio kitų ligų simptomus, o nenustačius ir praleidus aortos aneurizmą, pasekmės gali būti labai skaudžios. Todėl būtina reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti specialius paskirtus tyrimus.
Ar tiesa, kad maistą geriau virti nei kepti?
Norėdami sveikai maitintis, atsargiai renkamės, kokį maistą valgyti ir kokius produktus pirkti, ribojame porcijas, sekame kalorijas. Tiesa ta, kad labai svarbu yra ir kaip maistą ruošiame: su daug aliejaus, verdame garuose ar kepame orkaitėje. Netgi sveiki produktai gali tapti „nebesveiki“ ir prarasti maistingumą, jeigu juos gaminsime netinkamai. Taigi, virti maistą tikrai geriau negu kepti, ypač jei verdama garuose, o vaisius, daržoves ir žalumynus apskritai geriausia valgyti termiškai neapdorotus – taip įsisavinama daugiau maistinių medžiagų, neprarandami vitaminai. Jeigu jau kepame keptuvėje, orkaitėje, tuomet geriau troškinti, naudoti kuo mažiau riebalų. Pats blogiausias gaminimo būdas, kuris labiausiai kenkia organizmui ir didina riziką susirgti įvairiomis ligomis, yra skrudinimas, kepimas labai aukštoje temperatūroje (pvz., ant laužo).