Ar tiesa, kad maistą geriau virti nei kepti?
Norėdami sveikai maitintis, atsargiai renkamės, kokį maistą valgyti ir kokius produktus pirkti, ribojame porcijas, sekame kalorijas. Tiesa ta, kad labai svarbu yra ir kaip maistą ruošiame: su daug aliejaus, verdame garuose ar kepame orkaitėje. Netgi sveiki produktai gali tapti „nebesveiki“ ir prarasti maistingumą, jeigu juos gaminsime netinkamai. Taigi, virti maistą tikrai geriau negu kepti, ypač jei verdama garuose, o vaisius, daržoves ir žalumynus apskritai geriausia valgyti termiškai neapdorotus – taip įsisavinama daugiau maistinių medžiagų, neprarandami vitaminai. Jeigu jau kepame keptuvėje, orkaitėje, tuomet geriau troškinti, naudoti kuo mažiau riebalų. Pats blogiausias gaminimo būdas, kuris labiausiai kenkia organizmui ir didina riziką susirgti įvairiomis ligomis, yra skrudinimas, kepimas labai aukštoje temperatūroje (pvz., ant laužo).
Kurie iš žemiau išvardintų požymių gali išduoti depresiją?
Apie depresiją gali išduoti daug kankinančių simptomų, kaip kad apatija aplinkai, dėmesio koncentracijos pablogėjimas, energijos stoka. Be to, kankina bendras nuovargis, energijos stoka, matomas akivaizdus ir staigus kūno masės mažėjimas, sutrikęs miegas, taip pat lanko mintys apie savižudybę. Negydoma depresija, net ir lengva jos forma, gali tapti itin sudėtingu sveikatos sutrikimu, todėl būtina laiku kreiptis į specialistą. Taip pat, jei pastebite, kad pasikeitė artimojo ar draugo elgesys, nelikite abejingi.
Kaip dažnai reikia atlikti bendrąjį kraujo tyrimą?
Bendrąjį kraujo tyrimą, kaip ir įvairius kitus patikrinimus, reikėtų atlikti profilaktiškai bent kartą per du metus. Tai padės stebėti kraujo būklę, diagnozuoti ligas bei pamatyti, kokių medžiagų ar vitaminų trūksta organizmui. Bendrasis kraujo tyrimas yra finansuojamas valstybės, tačiau rekomenduotina pasidaryti ir išsamesnį kraujo tyrimą, kad pamatytume, kaip veikia virškinimo sistema, skydliaukė, inkstai.
Kaip dažnai reikia valytis ausis?
Iš tiesų, ausų nereikia valyti taip dažnai, kaip atrodo. Sieros buvimas ausyje rodo, kad ausis yra sveika ir jokiu būdu nereikia stengtis jos visos išvalyti. Gydytojai rekomenduoja nekišti giliai į ausį jokių pagaliukų, ausų krapštukų, nes taip galima pažeisti ausį ir sierą nustumti gilyn į ausies landą – to rezultatas vėliau gali būti ausies kamštis. Vieniems žmonėms sieros gaminasi daugiau, kitiems – mažiau, todėl pagal poreikį riekia tiesiog praplauti ausų paviršių ir nušluostyti rankšluosčiu.
Kuris iš šių veiksmų geriausias mažą aktyvumą turinčiam žmogui, norinčiam stiprinti širdį?
Vaikščiojimas puikiai tinka žmonėms, turintiems mažą aktyvumą. Pradėti galima ir nuo trumpesnio 10-20 minučių pasivaikščiojimo vis jį ilginant. Reguliariai vaikštant, galima sumažinti miokardo infarkto riziką, blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, sureguliuoti kraujospūdį, pagerinti psichologinę būseną.
Ar galima savo cholesterolio kiekį kraujyje sumažinti subalansavus savo mitybą?
Taip. Cholesterolio kiekio padidėjimas organizme siejamas su sočiųjų gyvulinės kilmės riebalų vartojimo pertekliumi, todėl pakoregavus mitybą galima ženkliai sumažinti cholesterolio kiekį. Reikėtų vartoti tik neriebius pieno produktus, gyvulinės kilmės produktus pakeisti į augalinės. Valgyti mažiau rūkytų gaminių, kepto maisto, dažniau rinktis virtą ir troškintą. Salotas gardinkite ne majonezu, o kokybišku aliejumi, natūraliu jogurtu. Į racioną įtraukite daugiau grūdų, košių (pavyzdžiui, ryžių, avižinės, su sėlenomis), aliejaus (alyvuogių), daržovių, vaisių, riešutų, sezamų ir saulėgrąžų sėklų, žuvies (ypač tinka skumbrė, silkė, tunas, lašiša, menkė). Valgykite tik liesą mėsą – geriausia vištieną ir kalakutieną be odos, veršieną, jautieną.
Kodėl „blogasis“ cholesterolis yra pavojingas?
Sveikas cholesterolio kiekis netgi naudingas organizmui – jis būtinas ląstelių statybai, hormonų sintezei, vitamino D gamybai. Didelio tankio lipoproteinai, arba „gerasis“ cholesterolis padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat padeda mažinti su žmogaus senėjimu susijusių ligų riziką. Priešu cholesterolis tampa tada, kai organizme jo būna per daug. Būtina kontroliuoti mažo tankio, dar vadinamą „blogąjį“, cholesterolį – jis siaurina kraujagyslių spindį, gali net jas užkimšti (taip susidaro aterosklerozinė plokštelė), o „blogojo“ cholesterolio sukeltos komplikacijos gali baigtis mirtimi. Nesergant gretutinėmis ligomis, mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį galima be vaistų: maitintis pagal nurodymus, mažinti kūno svorį, reguliariai mankštintis. Svarbu nepamiršti reguliariai atlikti tyrimų ir konsultuotis su savo gydytoju.
Ar tiesa, kad saulė nėra vienintelis vitamino D šaltinis?
Taip. Vitamino D kiekį kraujyje galima padidinti reguliariai valgant tam tikrus produktus (riebią žuvį, ikrus, krevetes, austres, sviestą, kiaušinio trynį), taip pat vartojant maisto papildus. Svarbu nepamiršti, kad riebi žuvis, sviestas, kiaušinio trynys suteikia nemažą vitamino D dozę organizmui, tačiau savyje turi daug cholesterolio, kuriuo nepatariama piktnaudžiauti. Esant didesniam vitamino D stygiui, patariama vartoti sertifikuotus maisto papildus. Tačiau prieš vartojant juos verta pasitarti su šeimos gydytoju ir pasidaryti kraujo tyrimą, kad būtų aišku, ar iš tiesų jūsų organizme stinga vitamino D.
Ar žiūrėdami televizorių tamsoje kenkiate savo akims?
Taip. Žiūrint televizorių ne tik svarbu pasirinkti tinkamą atstumą nuo įrenginio ekrano, bet ir užtikrinti apšvietimą kambaryje. Žiūrėjimas į ekraną visiškoje tamsoje vargina akis, kai šios bando įžiūrėti net mažiausias detales. Tinkamą apšvietimą rekomenduojama pasirinkti ir naudojant kitus elektroninius prietaisus, kaip telefonas, planšetė ar kompiuteris.
Ar tiesa, kad per dieną būtinai reikia išgerti 2 litrus vandens?
Ne. Visuomenėje yra nusistovėjusi nuomonė, kad kiekvienas privalo išgerti tam tikrą vandens kiekį, jog išvengtų dehidratacijos ir palaikytų reikiamą skysčių balansą organizme. Tačiau reikiamo išgerti vandens kiekis nėra visiems vienodas ir priklauso nuo nemažai faktorių – per dieną suvartojamų maisto produktų, kūno svorio, fizinio aktyvumo, sveikatos būklės, aplinkos veiksnių. Pagal kūno svorį galima apytiksliai apsiskaičiuoti, kiek vandens reiktų išgerti per parą: vyrams – svoris kg x 0,035 l, moterims – svoris kg x 0,037 l.