Ne. Visuomenėje yra nusistovėjusi nuomonė, kad kiekvienas privalo išgerti tam tikrą vandens kiekį, jog išvengtų dehidratacijos ir palaikytų reikiamą skysčių balansą organizme. Tačiau reikiamo išgerti vandens kiekis nėra visiems vienodas ir priklauso nuo nemažai faktorių – per dieną suvartojamų maisto produktų, kūno svorio, fizinio aktyvumo, sveikatos būklės, aplinkos veiksnių. Pagal kūno svorį galima apytiksliai apsiskaičiuoti, kiek vandens reiktų išgerti per parą: vyrams – svoris kg x 0,035 l, moterims – svoris kg x 0,037 l.

Sveikiausia, iš tikrųjų, yra šviežia, liesa, balta ar jauno gyvulio mėsa. Ne visada, bet dažniausiai tokia mėsa yra veršiena, paukštiena, ypač kalakutiena. Naudinga vartoti, tik rečiau, ir raudoną mėsą, avieną, jautieną, kiaulieną, bet ši mėsa dažniausiai yra gerokai riebesnė, o riebalai sunkiai virškinami.

Vaikščiojimas puikiai tinka žmonėms, turintiems mažą aktyvumą. Pradėti galima ir nuo trumpesnio 10-20 minučių pasivaikščiojimo vis jį ilginant. Reguliariai vaikštant, galima sumažinti miokardo infarkto riziką, blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, sureguliuoti kraujospūdį, pagerinti psichologinę būseną.

Pilvo skausmas yra vienas dažniausiai pasireiškiančių negalavimų ir tam vienos priežasties nėra – tai gali būti susiję su skrandžiu, kepenimis, žarnynu, menstruacijomis, kiaušidėmis (moterims) ir t. t. Taip pat skausmas gali būti ūminis, spazmuojantis ar tiesiog šiek tiek maudžiantis. Jokiu būdu negalima gerti vaistų, jei nežinome, kokia yra skausmo priežastis ir negalime nustatyti, iš kur konkrečiai jis kyla. Jei tikrai nežinome priežasties (pavyzdžiui, menstruacijų skausmai gali pasitaikyti nuolat) ir skausmas atsirado staiga, būtina kreiptis į gydytoją – galbūt tai signalas apie atsiradusią ligą.

Taip. Ne veltui sakoma, kad valgomoji druska – baltoji mirtis. Per didelio druskos kiekio vartojimas padvigubina skrandžio vėžio riziką, didina kraujo spaudimą, insulto bei infarkto riziką. Tačiau jos atsisakyti jokiu būdu negalima, nes druska padeda skrandyje gamintis druskos rūgščiai ir yra atsakingą už daugybę organizme vykstančių procesų. Druskos trūkumas gali sukelti daugybę negalavimų: raumenų silpnumas, greitas nuovargis, sumažėjęs apetitas, nenumaldomas troškulys.

Nuo 40 metų reikėtų profilaktiškai pasitikrinti akis dėl šių su amžiumi susijusių ligų: glaukomos, kataraktos, geltonosios dėmės degeneracijos. Būtent šiame amžiuje pradeda vystytis presbiopija ir dažnai parenkami pirmieji akiniai skaitymui. Profilaktinį akių patikrinimą atlieka šeimos gydytojas, o esant reikalui - šis siunčia gydytojui oftalmologui. Vėliau tikrinimo dažnį nustato gydytojas specialistas.

Salmoneliozė – tai ūminė žarnyno infekcija, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Salmonelės sukelia plonosios žarnos uždegimą, o liga gali pasireikšti karščiavimu, viduriavimo, pilvo ir galvos skausmais. Įprastai liga trunka 4-7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo, tačiau kai kuriems bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują ir kitus organus – tokiu atveju negydoma liga gali baigtis mirtimi. Dažniausiai salmonelioze užsikrečiame per gyvūninį maistą: paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Sumažinti užsikrėtimo salmonelioze galimybes galite laikydamiesi tinkamų sanitarinių ir higienos sąlygų maisto tiekimo grandyje. Pavyzdžiui, nevartodami žalio ar nepakankamai apdoroto gyvūninio maisto, plaukite rankas pasinaudoję tualetu, po kontakto su naminiu gyvūnu ar palietus žalią mėsą.

Norėdami sveikai maitintis, atsargiai renkamės, kokį maistą valgyti ir kokius produktus pirkti, ribojame porcijas, sekame kalorijas. Tiesa ta, kad labai svarbu yra ir kaip maistą ruošiame: su daug aliejaus, verdame garuose ar kepame orkaitėje. Netgi sveiki produktai gali tapti „nebesveiki“ ir prarasti maistingumą, jeigu juos gaminsime netinkamai. Taigi, virti maistą tikrai geriau negu kepti, ypač jei verdama garuose, o vaisius, daržoves ir žalumynus apskritai geriausia valgyti termiškai neapdorotus – taip įsisavinama daugiau maistinių medžiagų, neprarandami vitaminai. Jeigu jau kepame keptuvėje, orkaitėje, tuomet geriau troškinti, naudoti kuo mažiau riebalų. Pats blogiausias gaminimo būdas, kuris labiausiai kenkia organizmui ir didina riziką susirgti įvairiomis ligomis, yra skrudinimas, kepimas labai aukštoje temperatūroje (pvz., ant laužo).

Ne. Nors ir kasdien valome dantis, to tikrai nepakanka, nes su dantų šepetėlio ir dantų pastos pagalba pašaliname tik 60% apnašų nuo dantų paviršiaus, taigi likusią apnašų dalį tarpdančiuose privalu pašalinti su tarpdančių šepetėliu arba siūlu. Tinkamai valantis dantis ir prižiūrint burnos ertmę, galite užkirsti kelią įvairiems odontologiniams susirgimams.