Visi aukščiau išvardinti veiksmai gali pagerinti miego kokybę. Pirmiausia, svarbu užtikrinti reguliarų miego režimą – eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu, net ir savaitgalį. Taip miegas taps efektyvesnis, o ypač, jei miegoti nueisite dar iki vidurnakčio. Nevartokite kavos, stiprios arbatos antroje dienos pusėje – jie gali sutrikdyti jūsų nakties miegą. Nesportuokite prieš miegą – fizinis krūvis pagreitina širdies darbą, paspartina pulsą, todėl bent dvi-tris valandas prieš miegą rekomenduojama neužsiiminėt aktyvia fizine veikla.

Visi šie prietaisai spinduliuoja mėlyną šviesą, kuri suaktyvina smegenų veiklą ir sutrikdo natūralų miego ciklą. Telefonas yra pats blogiausias prietaisas iš visų. Jeigu vidury nakties gaunate žinutę ar elektroninį laišką, šviesa net pro vokus gali prasiskverbti ir stimuliuoti nervinę sistemą bei smegenis. Todėl prieš miegą reiktų išjungti visus elektronikos prietaisus ir nepalikti jų šalia arba bent jau įjungti tylųjį režimą.

Ne. Visuomenėje yra nusistovėjusi nuomonė, kad kiekvienas privalo išgerti tam tikrą vandens kiekį, jog išvengtų dehidratacijos ir palaikytų reikiamą skysčių balansą organizme. Tačiau reikiamo išgerti vandens kiekis nėra visiems vienodas ir priklauso nuo nemažai faktorių – per dieną suvartojamų maisto produktų, kūno svorio, fizinio aktyvumo, sveikatos būklės, aplinkos veiksnių. Pagal kūno svorį galima apytiksliai apsiskaičiuoti, kiek vandens reiktų išgerti per parą: vyrams – svoris kg x 0,035 l, moterims – svoris kg x 0,037 l.

Norint išlaikyti sveikus dantis pas odontologą profilaktinei apžiūrai reikėtų pasirodyti du kartus per metus. Reguliarūs vizitai leidžia laiku pastebėti net ir menkiausias ligas bei padeda užtikrinti dantų ir burnos ertmės sveikatą. Tiesa, kas kiek laiko reikia ateiti profilaktiniam patikrinimui, jums gali rekomenduoti ir odontologas, tačiau svarbiausia – nelaukite, kol užklups dideli dantų skausmai ar dantenų kraujavimas.

Iš tiesų, ausų nereikia valyti taip dažnai, kaip atrodo. Sieros buvimas ausyje rodo, kad ausis yra sveika ir jokiu būdu nereikia stengtis jos visos išvalyti. Gydytojai rekomenduoja nekišti giliai į ausį jokių pagaliukų, ausų krapštukų, nes taip galima pažeisti ausį ir sierą nustumti gilyn į ausies landą – to rezultatas vėliau gali būti ausies kamštis. Vieniems žmonėms sieros gaminasi daugiau, kitiems – mažiau, todėl pagal poreikį riekia tiesiog praplauti ausų paviršių ir nušluostyti rankšluosčiu.

Ne. Nors ir kasdien valome dantis, to tikrai nepakanka, nes su dantų šepetėlio ir dantų pastos pagalba pašaliname tik 60% apnašų nuo dantų paviršiaus, taigi likusią apnašų dalį tarpdančiuose privalu pašalinti su tarpdančių šepetėliu arba siūlu. Tinkamai valantis dantis ir prižiūrint burnos ertmę, galite užkirsti kelią įvairiems odontologiniams susirgimams.

Taip. Vitamino D kiekį kraujyje galima padidinti reguliariai valgant tam tikrus produktus (riebią žuvį, ikrus, krevetes, austres, sviestą, kiaušinio trynį), taip pat vartojant maisto papildus. Svarbu nepamiršti, kad riebi žuvis, sviestas, kiaušinio trynys suteikia nemažą vitamino D dozę organizmui, tačiau savyje turi daug cholesterolio, kuriuo nepatariama piktnaudžiauti. Esant didesniam vitamino D stygiui, patariama vartoti sertifikuotus maisto papildus. Tačiau prieš vartojant juos verta pasitarti su šeimos gydytoju ir pasidaryti kraujo tyrimą, kad būtų aišku, ar iš tiesų jūsų organizme stinga vitamino D.

Norėdami sveikai maitintis, atsargiai renkamės, kokį maistą valgyti ir kokius produktus pirkti, ribojame porcijas, sekame kalorijas. Tiesa ta, kad labai svarbu yra ir kaip maistą ruošiame: su daug aliejaus, verdame garuose ar kepame orkaitėje. Netgi sveiki produktai gali tapti „nebesveiki“ ir prarasti maistingumą, jeigu juos gaminsime netinkamai. Taigi, virti maistą tikrai geriau negu kepti, ypač jei verdama garuose, o vaisius, daržoves ir žalumynus apskritai geriausia valgyti termiškai neapdorotus – taip įsisavinama daugiau maistinių medžiagų, neprarandami vitaminai. Jeigu jau kepame keptuvėje, orkaitėje, tuomet geriau troškinti, naudoti kuo mažiau riebalų. Pats blogiausias gaminimo būdas, kuris labiausiai kenkia organizmui ir didina riziką susirgti įvairiomis ligomis, yra skrudinimas, kepimas labai aukštoje temperatūroje (pvz., ant laužo).

Nuo 40 metų reikėtų profilaktiškai pasitikrinti akis dėl šių su amžiumi susijusių ligų: glaukomos, kataraktos, geltonosios dėmės degeneracijos. Būtent šiame amžiuje pradeda vystytis presbiopija ir dažnai parenkami pirmieji akiniai skaitymui. Profilaktinį akių patikrinimą atlieka šeimos gydytojas, o esant reikalui - šis siunčia gydytojui oftalmologui. Vėliau tikrinimo dažnį nustato gydytojas specialistas.