fbpx
Ką renkiesi tu?
1.

Kodėl „blogasis“ cholesterolis yra pavojingas?

Sveikas cholesterolio kiekis netgi naudingas organizmui – jis būtinas ląstelių statybai, hormonų sintezei, vitamino D gamybai. Didelio tankio lipoproteinai, arba „gerasis“ cholesterolis padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat padeda mažinti su žmogaus senėjimu susijusių ligų riziką. Priešu cholesterolis tampa tada, kai organizme jo būna per daug. Būtina kontroliuoti mažo tankio, dar vadinamą „blogąjį“, cholesterolį – jis siaurina kraujagyslių spindį, gali net jas užkimšti (taip susidaro aterosklerozinė plokštelė), o „blogojo“ cholesterolio sukeltos komplikacijos gali baigtis mirtimi. Nesergant gretutinėmis ligomis, mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį galima be vaistų: maitintis pagal nurodymus, mažinti kūno svorį, reguliariai mankštintis. Svarbu nepamiršti reguliariai atlikti tyrimų ir konsultuotis su savo gydytoju.

Ar tiesa, kad sąnarių skausmai – tik vyresnio amžiaus žmonių problema?

Sąnarių skausmai, nors dėl kaulų susidėvėjimo ir kitų priežasčių dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones, tikrai nėra vien su senatve ateinanti problema. Jauname amžiuje taip pat gali pasireikšti šie skausmai dėl sąnarių uždegimo, nukritus lauko temperatūrai ir pasikeitus oro slėgiui, po traumų. Bet kokiu atveju, jei pradedate jausti stiprius sąnarių skausmus, būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją.

Ar tiesa, kad maistą geriau virti nei kepti?

Norėdami sveikai maitintis, atsargiai renkamės, kokį maistą valgyti ir kokius produktus pirkti, ribojame porcijas, sekame kalorijas. Tiesa ta, kad labai svarbu yra ir kaip maistą ruošiame: su daug aliejaus, verdame garuose ar kepame orkaitėje. Netgi sveiki produktai gali tapti „nebesveiki“ ir prarasti maistingumą, jeigu juos gaminsime netinkamai. Taigi, virti maistą tikrai geriau negu kepti, ypač jei verdama garuose, o vaisius, daržoves ir žalumynus apskritai geriausia valgyti termiškai neapdorotus – taip įsisavinama daugiau maistinių medžiagų, neprarandami vitaminai. Jeigu jau kepame keptuvėje, orkaitėje, tuomet geriau troškinti, naudoti kuo mažiau riebalų. Pats blogiausias gaminimo būdas, kuris labiausiai kenkia organizmui ir didina riziką susirgti įvairiomis ligomis, yra skrudinimas, kepimas labai aukštoje temperatūroje (pvz., ant laužo).

Kurie iš išvardintų veiksmų padeda pagerinti miego kokybę?

Visi aukščiau išvardinti veiksmai gali pagerinti miego kokybę. Pirmiausia, svarbu užtikrinti reguliarų miego režimą – eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu, net ir savaitgalį. Taip miegas taps efektyvesnis, o ypač, jei miegoti nueisite dar iki vidurnakčio. Nevartokite kavos, stiprios arbatos antroje dienos pusėje – jie gali sutrikdyti jūsų nakties miegą. Nesportuokite prieš miegą – fizinis krūvis pagreitina širdies darbą, paspartina pulsą, todėl bent dvi-tris valandas prieš miegą rekomenduojama neužsiiminėt aktyvia fizine veikla.

Kaip dažnai reikia atlikti bendrąjį kraujo tyrimą?

Bendrąjį kraujo tyrimą, kaip ir įvairius kitus patikrinimus, reikėtų atlikti profilaktiškai bent kartą per du metus. Tai padės stebėti kraujo būklę, diagnozuoti ligas bei pamatyti, kokių medžiagų ar vitaminų trūksta organizmui. Bendrasis kraujo tyrimas yra finansuojamas valstybės, tačiau rekomenduotina pasidaryti ir išsamesnį kraujo tyrimą, kad pamatytume, kaip veikia virškinimo sistema, skydliaukė, inkstai.

Ar žmogaus organizmas gali pats pasigaminti magnio?

Ne. Todėl labai svarbu, kad magnio žmogus gautų pakankamai su maistu. Magnis natūraliai pasisavinamas per maistą, o geriausi jo šaltiniai yra: žalialapiai augalai (špinatai, petražolės, rūgštynės, kopūstai, krapai), grūdinės kultūros (rudieji ryžiai, grikiai), ankštinės daržovės (lęšiai, pupelės), riešutai ir sėklos (migdolai, moliūgo sėklos), vaisiai (bananai, avokadai). Magnis yra gyvybiškai svarbus mūsų organizmui ir vienas pagrindinių mineralų – jo ypač reikia širdžiai, raumenims, inkstams, taip pat palaiko nervų ir raumenų veiklą, stiprina imuninę sistemą, stiprina kaulus. Negaunant pakankamai magnio, galite jausti nuovargį, gali sutrikti širdies veikla, kankinti raumenų skausmai.

Kaip dažnai reikia valytis ausis?

Iš tiesų, ausų nereikia valyti taip dažnai, kaip atrodo. Sieros buvimas ausyje rodo, kad ausis yra sveika ir jokiu būdu nereikia stengtis jos visos išvalyti. Gydytojai rekomenduoja nekišti giliai į ausį jokių pagaliukų, ausų krapštukų, nes taip galima pažeisti ausį ir sierą nustumti gilyn į ausies landą – to rezultatas vėliau gali būti ausies kamštis. Vieniems žmonėms sieros gaminasi daugiau, kitiems – mažiau, todėl pagal poreikį riekia tiesiog praplauti ausų paviršių ir nušluostyti rankšluosčiu.

Ar reikalinga mankštinti smegenis?

Mes rūpinamės savo kūnu, sportuojame, sveikai maitinamės, tačiau retai susimąstome, kad ir smegenims reikalinga mankšta. Sveikas gyvenimo būdas prisideda prie geresnės smegenų būklės, tačiau norint ilgiau išlaikyti smegenis budrias ir veiklias, būtina nuolat duoti joms veiklos, nes smegenys nori mokytis: atlikite skaičiavimo pratimus, pieškite, muzikuokite, lavinkite atmintį, mokykitės užsienio kalbos ir pan.

Ar per dieną suvartojamą druskos kiekį reikia riboti?

Taip. Ne veltui sakoma, kad valgomoji druska – baltoji mirtis. Per didelio druskos kiekio vartojimas padvigubina skrandžio vėžio riziką, didina kraujo spaudimą, insulto bei infarkto riziką. Tačiau jos atsisakyti jokiu būdu negalima, nes druska padeda skrandyje gamintis druskos rūgščiai ir yra atsakingą už daugybę organizme vykstančių procesų. Druskos trūkumas gali sukelti daugybę negalavimų: raumenų silpnumas, greitas nuovargis, sumažėjęs apetitas, nenumaldomas troškulys.

Ar tiesa, kad vertėtų rinktis nerafinuotą aliejų ir vengti rafinuoto?

Sveikatai palankiausias yra nerafinuotas kokosų aliejus, kakavos sviestas, natūralus palmių aliejus, lydytas sviestas, trumpam kepimui tinka ir nerafinuotas saulėgrąžų ar alyvuogių aliejus. O rafinuotas aliejus, kaip ir kietinti bei dalinai kietinti riebalai, apskritai neturėtų būti vartojamas.