Ar tiesa, kad per dieną būtinai reikia išgerti 2 litrus vandens?
Ne. Visuomenėje yra nusistovėjusi nuomonė, kad kiekvienas privalo išgerti tam tikrą vandens kiekį, jog išvengtų dehidratacijos ir palaikytų reikiamą skysčių balansą organizme. Tačiau reikiamo išgerti vandens kiekis nėra visiems vienodas ir priklauso nuo nemažai faktorių – per dieną suvartojamų maisto produktų, kūno svorio, fizinio aktyvumo, sveikatos būklės, aplinkos veiksnių. Pagal kūno svorį galima apytiksliai apsiskaičiuoti, kiek vandens reiktų išgerti per parą: vyrams – svoris kg x 0,035 l, moterims – svoris kg x 0,037 l.
Tyrimų rezultatuose matote padidėjusi CRB kiekį – ką tai reiškia?
C-reaktyvinis baltymas (CRB) yra uždegimo aktyvumo rodiklis, kurio pokyčiai atsiranda vos 6 val. po uždegimo (audinių pažeidimo) pradžios. CRB yra gaminamas kepenyse ir aptinkamas kraujyje, kai tik kūne atsiranda infekcija. Jo kiekį svarbu nustatyti įtariant bakterinę ar virusinę infekciją, vertinant reumatoidinio artrito, sisteminės raudonosios vilkligės, miokardo infarkto klinikinę eigą. Sveiko žmogaus CRB norma kraujyje yra iki 5 mg/l.
Ar žiūrėdami televizorių tamsoje kenkiate savo akims?
Taip. Žiūrint televizorių ne tik svarbu pasirinkti tinkamą atstumą nuo įrenginio ekrano, bet ir užtikrinti apšvietimą kambaryje. Žiūrėjimas į ekraną visiškoje tamsoje vargina akis, kai šios bando įžiūrėti net mažiausias detales. Tinkamą apšvietimą rekomenduojama pasirinkti ir naudojant kitus elektroninius prietaisus, kaip telefonas, planšetė ar kompiuteris.
Ką daryti, jei nuolat jaučiami neūminiai skausmai?
Dažnai jaučiame nestiprius pilvo, raumenų, sąnarių, nugaros, galvos ar kitus skausmus, kurie vis praeina ir pasikartoja, todėl nekreipiame į juos dėmesio, jiems praėjus užmirštame ir negalvojame, kad tai gali būti rimta problema. Tiesa, vienkartinis lengvas skausmas tikrai nereiškia, kad susirgote, tačiau jei jis vis pasikartoja kurį laiką, privalote apsilankyti pas šeimos gydytoją, atlikti kraujo ir kitus rekomenduojamus tyrimus, kad žinotumėte, ar neužklupo liga, apie kurią net nebūtumėte pagalvoję.
Kurie iš žemiau išvardintų požymių gali išduoti depresiją?
Apie depresiją gali išduoti daug kankinančių simptomų, kaip kad apatija aplinkai, dėmesio koncentracijos pablogėjimas, energijos stoka. Be to, kankina bendras nuovargis, energijos stoka, matomas akivaizdus ir staigus kūno masės mažėjimas, sutrikęs miegas, taip pat lanko mintys apie savižudybę. Negydoma depresija, net ir lengva jos forma, gali tapti itin sudėtingu sveikatos sutrikimu, todėl būtina laiku kreiptis į specialistą. Taip pat, jei pastebite, kad pasikeitė artimojo ar draugo elgesys, nelikite abejingi.
Ar tiesa, kad moterys turėtų lankytis pas gydytoją ginekologą tik tada, kai gyvena lytinį gyvenimą?
Ne. Moteris, net ir nejausdama jokių simptomų, turėtų lankytis pas šeimos gydytoją arba ginekologą bent kartą per metus, nepriklausomai nuo lytinio gyvenimo aktyvumo. Daugelis ginekologinių susirgimų pradžioje gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų ar diskomforto. Vėlai nustatytus gimdos, gimdos kaklelio, krūties, kiaušidžių vėžius gydyti kur kas sunkiau, todėl reguliarus vizitas pas gydytoją ginekologą gali užkirsti kelią rimtoms ligoms ir padėti laiku skirti efektyvų gydymą.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint atpažinti insulto požymius?
Norint suteikti tinkamą pirmąją pagalbą ir anksčiau įtarti insultą, pirmosios pagalbos teikėjui vertėtų atsiminti anglišką terminą FAST: Face (veidas), Arm (ranka), Speech (kalbėsena), Time (laikas). Pagrindiniai prasidedančio insulto požymiai yra:
1. Veido paralyžius: viena veido pusė tampa be išraiškos, neatlieka aktyvių judesių. Norėdami patikrinti, paprašykite žmogaus nusišypsoti, taip aiškiai pamatysite skirtumą.
2. Galūnės paralyžius: viena ranka tampa silpnesnė, sunkiau valdoma. Paprašykite žmogaus pakelti abi rankas, taip galėsite pamatyti skirtumą.
3. Kalbos sutrikimas: jei kalba tampa nerišli, neaiški, paprašykite pakartoti paprasčiausia sakinį – taip galėsite pamatyti skirtumą.
Pamačius vieną ar visus šiuos simptomus, būtina kuo greičiau skambinti į greitąją medicinos pagalbą – pirmosios minutės ypač svarbios tolesnei ligos eigai. Būtinai informuokite medikus, kada atsirado pirmieji požymiai.
Kokia mėsa yra maistingiausia ir sveikiausia?
Sveikiausia, iš tikrųjų, yra šviežia, liesa, balta ar jauno gyvulio mėsa. Ne visada, bet dažniausiai tokia mėsa yra veršiena, paukštiena, ypač kalakutiena. Naudinga vartoti, tik rečiau, ir raudoną mėsą, avieną, jautieną, kiaulieną, bet ši mėsa dažniausiai yra gerokai riebesnė, o riebalai sunkiai virškinami.
Ar nuovargis gali būti vienas iš širdies ligų simptomų?
Taip. Jausti nuovargį po ilgos ir sunkios darbo dienos ar po didelio fizinio krūvio yra normalu. Tačiau reikėtų sunerimti, jei nuovargis tęsiasi ilgiau nei dvi savaitės, net ir pailsėjus ar išsimiegojus. Jei nuovargis nedingsta, laikas sunerimti ir apsilankyti pas šeimos gydytoją bei atlikti reikiamus tyrimus. Besitęsiantis nuovargis gali signalizuoti apie širdies ligas, taip pat apie sutrikusias organizmo funkcijas ar tam tikrų medžiagų trūkumą.
Ar per dieną suvartojamą druskos kiekį reikia riboti?
Taip. Ne veltui sakoma, kad valgomoji druska – baltoji mirtis. Per didelio druskos kiekio vartojimas padvigubina skrandžio vėžio riziką, didina kraujo spaudimą, insulto bei infarkto riziką. Tačiau jos atsisakyti jokiu būdu negalima, nes druska padeda skrandyje gamintis druskos rūgščiai ir yra atsakingą už daugybę organizme vykstančių procesų. Druskos trūkumas gali sukelti daugybę negalavimų: raumenų silpnumas, greitas nuovargis, sumažėjęs apetitas, nenumaldomas troškulys.