Ar tiesa, kad rūkymas kenkia tik plaučiams?
Rūkymas daro tiesioginę įtaką plaučiams, kurie nėra prisitaikę nuolat kvėpuoti dūmais, tačiau žala daroma ir širdžiai, kraujagyslėms, dantims, skrandžiui, akims, odai, reprodukcinei sistemai ir netgi smegenims (protinei sveikatai). Todėl didėja tikimybė susirgti ne tik plaučių vėžiu ar širdies ligomis, bet taip pat pakenkti ir smegenų veiklai.
Ar tiesa, kad per dieną žmogus nepertraukiamai bent 30 min. turi būti fiziškai aktyvus?
Sėdimas darbas, mažas fizinis aktyvumas – su tuo šiais laikais susiduria beveik kiekvienas žmogus. Dėl to kasdien bent pusvalandį aktyviai pajudėti yra labai svarbu tam, kad gerintume fizinę sveikatą ir savijautą. Tai gali būti tiesiog mankšta, ar bėgiojimas, pasivaikščiojimas gamtoje – taip suaktyvinsite visiškai nedirbusius raumenis, kraujotaką.
Ar reikalinga mankštinti smegenis?
Mes rūpinamės savo kūnu, sportuojame, sveikai maitinamės, tačiau retai susimąstome, kad ir smegenims reikalinga mankšta. Sveikas gyvenimo būdas prisideda prie geresnės smegenų būklės, tačiau norint ilgiau išlaikyti smegenis budrias ir veiklias, būtina nuolat duoti joms veiklos, nes smegenys nori mokytis: atlikite skaičiavimo pratimus, pieškite, muzikuokite, lavinkite atmintį, mokykitės užsienio kalbos ir pan.
Kuriose daržovėse ir vaisiuose vitamino C daugiau nei citrinose?
Vienoje citrinoje, sveriančioje apie 100 g, yra maždaug 40 mg vitamino C. Tai vaikiška dienos norma. Tuo metu apelsinuose vitamino C yra 25 proc. daugiau nei citrinose. 100 g brokolių vitamino C yra 90 mlg, o 100 g paprikų – net 150 mlg. Svarbu nepamiršti, jog vaisius ir daržoves geriausia valgyti šviežius ir neapdorotus, nes dalis vitamino C suyra verdant ar kepant maistą.
Ar tiesa, kad sąnarių skausmai – tik vyresnio amžiaus žmonių problema?
Sąnarių skausmai, nors dėl kaulų susidėvėjimo ir kitų priežasčių dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones, tikrai nėra vien su senatve ateinanti problema. Jauname amžiuje taip pat gali pasireikšti šie skausmai dėl sąnarių uždegimo, nukritus lauko temperatūrai ir pasikeitus oro slėgiui, po traumų. Bet kokiu atveju, jei pradedate jausti stiprius sąnarių skausmus, būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją.
Nuo kada reikia pradėti tikrintis akis dėl su amžiumi susijusių ligų?
Nuo 40 metų reikėtų profilaktiškai pasitikrinti akis dėl šių su amžiumi susijusių ligų: glaukomos, kataraktos, geltonosios dėmės degeneracijos. Būtent šiame amžiuje pradeda vystytis presbiopija ir dažnai parenkami pirmieji akiniai skaitymui. Profilaktinį akių patikrinimą atlieka šeimos gydytojas, o esant reikalui - šis siunčia gydytojui oftalmologui. Vėliau tikrinimo dažnį nustato gydytojas specialistas.
Kas mažiausiai kenkia akims?
Iš tikrųjų, nuo seno žinome, kad labai kenkia akims, kai sėdime arti televizoriaus ekrano, ilgai leidžiame laiką prie kompiuterio ar telefono. Tačiau technologijos nėra didžiausias akių priešas – didesnė problema yra ta, kad patys nemokame tinkamai jomis naudotis. Ilgai dirbant prie kompiuterio labai svarbu palaikyti bent 40 cm atstumą nuo ekrano, daryti pertraukas ir leisti akims pailsėti arba jas pramankštinti. Visgi daug labiau akims kenkia rūkymas, nesubalansuota mityba, mažas fizinis aktyvumas ir nebuvimas gryname ore, netinkamas darbo ir poilsio rėžimas.
Kurie iš išvardintų veiksmų padeda pagerinti miego kokybę?
Visi aukščiau išvardinti veiksmai gali pagerinti miego kokybę. Pirmiausia, svarbu užtikrinti reguliarų miego režimą – eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu, net ir savaitgalį. Taip miegas taps efektyvesnis, o ypač, jei miegoti nueisite dar iki vidurnakčio. Nevartokite kavos, stiprios arbatos antroje dienos pusėje – jie gali sutrikdyti jūsų nakties miegą. Nesportuokite prieš miegą – fizinis krūvis pagreitina širdies darbą, paspartina pulsą, todėl bent dvi-tris valandas prieš miegą rekomenduojama neužsiiminėt aktyvia fizine veikla.
Ar per dieną suvartojamą druskos kiekį reikia riboti?
Taip. Ne veltui sakoma, kad valgomoji druska – baltoji mirtis. Per didelio druskos kiekio vartojimas padvigubina skrandžio vėžio riziką, didina kraujo spaudimą, insulto bei infarkto riziką. Tačiau jos atsisakyti jokiu būdu negalima, nes druska padeda skrandyje gamintis druskos rūgščiai ir yra atsakingą už daugybę organizme vykstančių procesų. Druskos trūkumas gali sukelti daugybę negalavimų: raumenų silpnumas, greitas nuovargis, sumažėjęs apetitas, nenumaldomas troškulys.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint atpažinti insulto požymius?
Norint suteikti tinkamą pirmąją pagalbą ir anksčiau įtarti insultą, pirmosios pagalbos teikėjui vertėtų atsiminti anglišką terminą FAST: Face (veidas), Arm (ranka), Speech (kalbėsena), Time (laikas). Pagrindiniai prasidedančio insulto požymiai yra:
1. Veido paralyžius: viena veido pusė tampa be išraiškos, neatlieka aktyvių judesių. Norėdami patikrinti, paprašykite žmogaus nusišypsoti, taip aiškiai pamatysite skirtumą.
2. Galūnės paralyžius: viena ranka tampa silpnesnė, sunkiau valdoma. Paprašykite žmogaus pakelti abi rankas, taip galėsite pamatyti skirtumą.
3. Kalbos sutrikimas: jei kalba tampa nerišli, neaiški, paprašykite pakartoti paprasčiausia sakinį – taip galėsite pamatyti skirtumą.
Pamačius vieną ar visus šiuos simptomus, būtina kuo greičiau skambinti į greitąją medicinos pagalbą – pirmosios minutės ypač svarbios tolesnei ligos eigai. Būtinai informuokite medikus, kada atsirado pirmieji požymiai.