Ne, nes saugaus alkoholio kiekio nėra. Norint visiškai išvengti rizikos tapti priklausomu, reikia alkoholio nevartoti visiškai.

Ne. Visuomenėje yra nusistovėjusi nuomonė, kad kiekvienas privalo išgerti tam tikrą vandens kiekį, jog išvengtų dehidratacijos ir palaikytų reikiamą skysčių balansą organizme. Tačiau reikiamo išgerti vandens kiekis nėra visiems vienodas ir priklauso nuo nemažai faktorių – per dieną suvartojamų maisto produktų, kūno svorio, fizinio aktyvumo, sveikatos būklės, aplinkos veiksnių. Pagal kūno svorį galima apytiksliai apsiskaičiuoti, kiek vandens reiktų išgerti per parą: vyrams – svoris kg x 0,035 l, moterims – svoris kg x 0,037 l.

Taip. Jausti nuovargį po ilgos ir sunkios darbo dienos ar po didelio fizinio krūvio yra normalu. Tačiau reikėtų sunerimti, jei nuovargis tęsiasi ilgiau nei dvi savaitės, net ir pailsėjus ar išsimiegojus. Jei nuovargis nedingsta, laikas sunerimti ir apsilankyti pas šeimos gydytoją bei atlikti reikiamus tyrimus. Besitęsiantis nuovargis gali signalizuoti apie širdies ligas, taip pat apie sutrikusias organizmo funkcijas ar tam tikrų medžiagų trūkumą.

Taip. Ne veltui sakoma, kad valgomoji druska – baltoji mirtis. Per didelio druskos kiekio vartojimas padvigubina skrandžio vėžio riziką, didina kraujo spaudimą, insulto bei infarkto riziką. Tačiau jos atsisakyti jokiu būdu negalima, nes druska padeda skrandyje gamintis druskos rūgščiai ir yra atsakingą už daugybę organizme vykstančių procesų. Druskos trūkumas gali sukelti daugybę negalavimų: raumenų silpnumas, greitas nuovargis, sumažėjęs apetitas, nenumaldomas troškulys.

Nesilaikykite aklai taisykle nevalgyti po 18 val., tiesiog stenkitės nebevalgyti bent tris valandas iki miego, todėl kad jeigu vakarieniaujate likus mažiau nei trims valandoms iki miego, rizikuojate patirti skrandžio veiklos sutrikimus, o tai neleis jums užmigti. Pasirūpinkite, kad jūsų užkandžiai prieš miegą būtų lengvi – venkite riebaus, kepto ir aštraus maisto.

Dažnai jaučiame nestiprius pilvo, raumenų, sąnarių, nugaros, galvos ar kitus skausmus, kurie vis praeina ir pasikartoja, todėl nekreipiame į juos dėmesio, jiems praėjus užmirštame ir negalvojame, kad tai gali būti rimta problema. Tiesa, vienkartinis lengvas skausmas tikrai nereiškia, kad susirgote, tačiau jei jis vis pasikartoja kurį laiką, privalote apsilankyti pas šeimos gydytoją, atlikti kraujo ir kitus rekomenduojamus tyrimus, kad žinotumėte, ar neužklupo liga, apie kurią net nebūtumėte pagalvoję.

Nuo 40 metų reikėtų profilaktiškai pasitikrinti akis dėl šių su amžiumi susijusių ligų: glaukomos, kataraktos, geltonosios dėmės degeneracijos. Būtent šiame amžiuje pradeda vystytis presbiopija ir dažnai parenkami pirmieji akiniai skaitymui. Profilaktinį akių patikrinimą atlieka šeimos gydytojas, o esant reikalui - šis siunčia gydytojui oftalmologui. Vėliau tikrinimo dažnį nustato gydytojas specialistas.

Iš tiesų, ausų nereikia valyti taip dažnai, kaip atrodo. Sieros buvimas ausyje rodo, kad ausis yra sveika ir jokiu būdu nereikia stengtis jos visos išvalyti. Gydytojai rekomenduoja nekišti giliai į ausį jokių pagaliukų, ausų krapštukų, nes taip galima pažeisti ausį ir sierą nustumti gilyn į ausies landą – to rezultatas vėliau gali būti ausies kamštis. Vieniems žmonėms sieros gaminasi daugiau, kitiems – mažiau, todėl pagal poreikį riekia tiesiog praplauti ausų paviršių ir nušluostyti rankšluosčiu.

Jokiu būdu – tai yra mitas. Jeigu sveikai maitinatės, tai dar nereiškia, kad sumažinsite šios ligos tikimybę. Apendicito kilmė nėra aiški ir jo atsiradimą gali lemti daug priežasčių – žarnos ataugoje gali susikaupti įvairus turinys (pvz., žarnų turinys, išmatų akmenys, gleivės). Sveika mityba neišgelbės nuo šios ligos, tai, iš esmės, yra netgi labiau sėkmės faktorius.