Ne. Moteris, net ir nejausdama jokių simptomų, turėtų lankytis pas šeimos gydytoją arba ginekologą bent kartą per metus, nepriklausomai nuo lytinio gyvenimo aktyvumo. Daugelis ginekologinių susirgimų pradžioje gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų ar diskomforto. Vėlai nustatytus gimdos, gimdos kaklelio, krūties, kiaušidžių vėžius gydyti kur kas sunkiau, todėl reguliarus vizitas pas gydytoją ginekologą gali užkirsti kelią rimtoms ligoms ir padėti laiku skirti efektyvų gydymą.

Mes rūpinamės savo kūnu, sportuojame, sveikai maitinamės, tačiau retai susimąstome, kad ir smegenims reikalinga mankšta. Sveikas gyvenimo būdas prisideda prie geresnės smegenų būklės, tačiau norint ilgiau išlaikyti smegenis budrias ir veiklias, būtina nuolat duoti joms veiklos, nes smegenys nori mokytis: atlikite skaičiavimo pratimus, pieškite, muzikuokite, lavinkite atmintį, mokykitės užsienio kalbos ir pan.

Sveikatai palankiausias yra nerafinuotas kokosų aliejus, kakavos sviestas, natūralus palmių aliejus, lydytas sviestas, trumpam kepimui tinka ir nerafinuotas saulėgrąžų ar alyvuogių aliejus. O rafinuotas aliejus, kaip ir kietinti bei dalinai kietinti riebalai, apskritai neturėtų būti vartojamas.

Taip. Vitamino D kiekį kraujyje galima padidinti reguliariai valgant tam tikrus produktus (riebią žuvį, ikrus, krevetes, austres, sviestą, kiaušinio trynį), taip pat vartojant maisto papildus. Svarbu nepamiršti, kad riebi žuvis, sviestas, kiaušinio trynys suteikia nemažą vitamino D dozę organizmui, tačiau savyje turi daug cholesterolio, kuriuo nepatariama piktnaudžiauti. Esant didesniam vitamino D stygiui, patariama vartoti sertifikuotus maisto papildus. Tačiau prieš vartojant juos verta pasitarti su šeimos gydytoju ir pasidaryti kraujo tyrimą, kad būtų aišku, ar iš tiesų jūsų organizme stinga vitamino D.

Bendrąjį kraujo tyrimą, kaip ir įvairius kitus patikrinimus, reikėtų atlikti profilaktiškai bent kartą per du metus. Tai padės stebėti kraujo būklę, diagnozuoti ligas bei pamatyti, kokių medžiagų ar vitaminų trūksta organizmui. Bendrasis kraujo tyrimas yra finansuojamas valstybės, tačiau rekomenduotina pasidaryti ir išsamesnį kraujo tyrimą, kad pamatytume, kaip veikia virškinimo sistema, skydliaukė, inkstai.

Jokiu būdu – tai yra mitas. Jeigu sveikai maitinatės, tai dar nereiškia, kad sumažinsite šios ligos tikimybę. Apendicito kilmė nėra aiški ir jo atsiradimą gali lemti daug priežasčių – žarnos ataugoje gali susikaupti įvairus turinys (pvz., žarnų turinys, išmatų akmenys, gleivės). Sveika mityba neišgelbės nuo šios ligos, tai, iš esmės, yra netgi labiau sėkmės faktorius.

Nesilaikykite aklai taisykle nevalgyti po 18 val., tiesiog stenkitės nebevalgyti bent tris valandas iki miego, todėl kad jeigu vakarieniaujate likus mažiau nei trims valandoms iki miego, rizikuojate patirti skrandžio veiklos sutrikimus, o tai neleis jums užmigti. Pasirūpinkite, kad jūsų užkandžiai prieš miegą būtų lengvi – venkite riebaus, kepto ir aštraus maisto.

Sėdimas darbas, mažas fizinis aktyvumas – su tuo šiais laikais susiduria beveik kiekvienas žmogus. Dėl to kasdien bent pusvalandį aktyviai pajudėti yra labai svarbu tam, kad gerintume fizinę sveikatą ir savijautą. Tai gali būti tiesiog mankšta, ar bėgiojimas, pasivaikščiojimas gamtoje – taip suaktyvinsite visiškai nedirbusius raumenis, kraujotaką.

Taip. Cholesterolio kiekio padidėjimas organizme siejamas su sočiųjų gyvulinės kilmės riebalų vartojimo pertekliumi, todėl pakoregavus mitybą galima ženkliai sumažinti cholesterolio kiekį. Reikėtų vartoti tik neriebius pieno produktus, gyvulinės kilmės produktus pakeisti į augalinės. Valgyti mažiau rūkytų gaminių, kepto maisto, dažniau rinktis virtą ir troškintą. Salotas gardinkite ne majonezu, o kokybišku aliejumi, natūraliu jogurtu. Į racioną įtraukite daugiau grūdų, košių (pavyzdžiui, ryžių, avižinės, su sėlenomis), aliejaus (alyvuogių), daržovių, vaisių, riešutų, sezamų ir saulėgrąžų sėklų, žuvies (ypač tinka skumbrė, silkė, tunas, lašiša, menkė). Valgykite tik liesą mėsą – geriausia vištieną ir kalakutieną be odos, veršieną, jautieną.