Norint suteikti tinkamą pirmąją pagalbą ir anksčiau įtarti insultą, pirmosios pagalbos teikėjui vertėtų atsiminti anglišką terminą FAST: Face (veidas), Arm (ranka), Speech (kalbėsena), Time (laikas). Pagrindiniai prasidedančio insulto požymiai yra:
1. Veido paralyžius: viena veido pusė tampa be išraiškos, neatlieka aktyvių judesių. Norėdami patikrinti, paprašykite žmogaus nusišypsoti, taip aiškiai pamatysite skirtumą.
2. Galūnės paralyžius: viena ranka tampa silpnesnė, sunkiau valdoma. Paprašykite žmogaus pakelti abi rankas, taip galėsite pamatyti skirtumą.
3. Kalbos sutrikimas: jei kalba tampa nerišli, neaiški, paprašykite pakartoti paprasčiausia sakinį – taip galėsite pamatyti skirtumą.
Pamačius vieną ar visus šiuos simptomus, būtina kuo greičiau skambinti į greitąją medicinos pagalbą – pirmosios minutės ypač svarbios tolesnei ligos eigai. Būtinai informuokite medikus, kada atsirado pirmieji požymiai.

Sveikas cholesterolio kiekis netgi naudingas organizmui – jis būtinas ląstelių statybai, hormonų sintezei, vitamino D gamybai. Didelio tankio lipoproteinai, arba „gerasis“ cholesterolis padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat padeda mažinti su žmogaus senėjimu susijusių ligų riziką. Priešu cholesterolis tampa tada, kai organizme jo būna per daug. Būtina kontroliuoti mažo tankio, dar vadinamą „blogąjį“, cholesterolį – jis siaurina kraujagyslių spindį, gali net jas užkimšti (taip susidaro aterosklerozinė plokštelė), o „blogojo“ cholesterolio sukeltos komplikacijos gali baigtis mirtimi. Nesergant gretutinėmis ligomis, mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį galima be vaistų: maitintis pagal nurodymus, mažinti kūno svorį, reguliariai mankštintis. Svarbu nepamiršti reguliariai atlikti tyrimų ir konsultuotis su savo gydytoju.

Nuo 40 metų reikėtų profilaktiškai pasitikrinti akis dėl šių su amžiumi susijusių ligų: glaukomos, kataraktos, geltonosios dėmės degeneracijos. Būtent šiame amžiuje pradeda vystytis presbiopija ir dažnai parenkami pirmieji akiniai skaitymui. Profilaktinį akių patikrinimą atlieka šeimos gydytojas, o esant reikalui - šis siunčia gydytojui oftalmologui. Vėliau tikrinimo dažnį nustato gydytojas specialistas.

Lietuvoje šiuo metu yra vykdomos gimdos kaklelio (tikrintis kas 3 metus moterims nuo 25 iki 59 metų), krūties (tikrintis kas 2 metus moterims nuo 50 iki 69 metų), prostatos (tikrintis kas 2 arba kas 5 metus vyrams nuo 50 iki 69 metų), storosios žarnos (tikrintis kas 2 metus vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų) vėžio prevencinės programos, kurios padės diagnozuoti ligą dar ankstyvoje stadijoje ir užtikrins didesnę tikimybę lengvesniam išgijimui.

Norint išlaikyti sveikus dantis pas odontologą profilaktinei apžiūrai reikėtų pasirodyti du kartus per metus. Reguliarūs vizitai leidžia laiku pastebėti net ir menkiausias ligas bei padeda užtikrinti dantų ir burnos ertmės sveikatą. Tiesa, kas kiek laiko reikia ateiti profilaktiniam patikrinimui, jums gali rekomenduoti ir odontologas, tačiau svarbiausia – nelaukite, kol užklups dideli dantų skausmai ar dantenų kraujavimas.

Apie depresiją gali išduoti daug kankinančių simptomų, kaip kad apatija aplinkai, dėmesio koncentracijos pablogėjimas, energijos stoka. Be to, kankina bendras nuovargis, energijos stoka, matomas akivaizdus ir staigus kūno masės mažėjimas, sutrikęs miegas, taip pat lanko mintys apie savižudybę. Negydoma depresija, net ir lengva jos forma, gali tapti itin sudėtingu sveikatos sutrikimu, todėl būtina laiku kreiptis į specialistą. Taip pat, jei pastebite, kad pasikeitė artimojo ar draugo elgesys, nelikite abejingi.

Iš tikrųjų, nuo seno žinome, kad labai kenkia akims, kai sėdime arti televizoriaus ekrano, ilgai leidžiame laiką prie kompiuterio ar telefono. Tačiau technologijos nėra didžiausias akių priešas – didesnė problema yra ta, kad patys nemokame tinkamai jomis naudotis. Ilgai dirbant prie kompiuterio labai svarbu palaikyti bent 40 cm atstumą nuo ekrano, daryti pertraukas ir leisti akims pailsėti arba jas pramankštinti. Visgi daug labiau akims kenkia rūkymas, nesubalansuota mityba, mažas fizinis aktyvumas ir nebuvimas gryname ore, netinkamas darbo ir poilsio rėžimas.

Aorta – pagrindinė organizmo kraujagyslė, o aortos aneurizma – arterijos išsiplėtimas (daugiau kaip 50 proc. nuo normalaus spindžio). Dažniausiai šią ligą lemia aterosklerozė, tačiau aneurizma gali vystytis ir dėl seniai patirtos traumos, uždegimo ar infekcijos. Didžiausias šios ligos pavojus kyla vyresniems vyrams (tačiau daugėja ir jaunesnių pacientų), turintiems aukštą kraujo spaudimą, taip pat rūkantiems. Neretai ši liga gali turėti daugelio kitų ligų simptomus, o nenustačius ir praleidus aortos aneurizmą, pasekmės gali būti labai skaudžios. Todėl būtina reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti specialius paskirtus tyrimus.

Nesilaikykite aklai taisykle nevalgyti po 18 val., tiesiog stenkitės nebevalgyti bent tris valandas iki miego, todėl kad jeigu vakarieniaujate likus mažiau nei trims valandoms iki miego, rizikuojate patirti skrandžio veiklos sutrikimus, o tai neleis jums užmigti. Pasirūpinkite, kad jūsų užkandžiai prieš miegą būtų lengvi – venkite riebaus, kepto ir aštraus maisto.