Dažnai jaučiame nestiprius pilvo, raumenų, sąnarių, nugaros, galvos ar kitus skausmus, kurie vis praeina ir pasikartoja, todėl nekreipiame į juos dėmesio, jiems praėjus užmirštame ir negalvojame, kad tai gali būti rimta problema. Tiesa, vienkartinis lengvas skausmas tikrai nereiškia, kad susirgote, tačiau jei jis vis pasikartoja kurį laiką, privalote apsilankyti pas šeimos gydytoją, atlikti kraujo ir kitus rekomenduojamus tyrimus, kad žinotumėte, ar neužklupo liga, apie kurią net nebūtumėte pagalvoję.

Jokiu būdu – tai yra mitas. Jeigu sveikai maitinatės, tai dar nereiškia, kad sumažinsite šios ligos tikimybę. Apendicito kilmė nėra aiški ir jo atsiradimą gali lemti daug priežasčių – žarnos ataugoje gali susikaupti įvairus turinys (pvz., žarnų turinys, išmatų akmenys, gleivės). Sveika mityba neišgelbės nuo šios ligos, tai, iš esmės, yra netgi labiau sėkmės faktorius.

Visi šie prietaisai spinduliuoja mėlyną šviesą, kuri suaktyvina smegenų veiklą ir sutrikdo natūralų miego ciklą. Telefonas yra pats blogiausias prietaisas iš visų. Jeigu vidury nakties gaunate žinutę ar elektroninį laišką, šviesa net pro vokus gali prasiskverbti ir stimuliuoti nervinę sistemą bei smegenis. Todėl prieš miegą reiktų išjungti visus elektronikos prietaisus ir nepalikti jų šalia arba bent jau įjungti tylųjį režimą.

Rūkymas daro tiesioginę įtaką plaučiams, kurie nėra prisitaikę nuolat kvėpuoti dūmais, tačiau žala daroma ir širdžiai, kraujagyslėms, dantims, skrandžiui, akims, odai, reprodukcinei sistemai ir netgi smegenims (protinei sveikatai). Todėl didėja tikimybė susirgti ne tik plaučių vėžiu ar širdies ligomis, bet taip pat pakenkti ir smegenų veiklai.

Ne. Todėl labai svarbu, kad magnio žmogus gautų pakankamai su maistu. Magnis natūraliai pasisavinamas per maistą, o geriausi jo šaltiniai yra: žalialapiai augalai (špinatai, petražolės, rūgštynės, kopūstai, krapai), grūdinės kultūros (rudieji ryžiai, grikiai), ankštinės daržovės (lęšiai, pupelės), riešutai ir sėklos (migdolai, moliūgo sėklos), vaisiai (bananai, avokadai). Magnis yra gyvybiškai svarbus mūsų organizmui ir vienas pagrindinių mineralų – jo ypač reikia širdžiai, raumenims, inkstams, taip pat palaiko nervų ir raumenų veiklą, stiprina imuninę sistemą, stiprina kaulus. Negaunant pakankamai magnio, galite jausti nuovargį, gali sutrikti širdies veikla, kankinti raumenų skausmai.

Iš tiesų, ausų nereikia valyti taip dažnai, kaip atrodo. Sieros buvimas ausyje rodo, kad ausis yra sveika ir jokiu būdu nereikia stengtis jos visos išvalyti. Gydytojai rekomenduoja nekišti giliai į ausį jokių pagaliukų, ausų krapštukų, nes taip galima pažeisti ausį ir sierą nustumti gilyn į ausies landą – to rezultatas vėliau gali būti ausies kamštis. Vieniems žmonėms sieros gaminasi daugiau, kitiems – mažiau, todėl pagal poreikį riekia tiesiog praplauti ausų paviršių ir nušluostyti rankšluosčiu.

Sveikas cholesterolio kiekis netgi naudingas organizmui – jis būtinas ląstelių statybai, hormonų sintezei, vitamino D gamybai. Didelio tankio lipoproteinai, arba „gerasis“ cholesterolis padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat padeda mažinti su žmogaus senėjimu susijusių ligų riziką. Priešu cholesterolis tampa tada, kai organizme jo būna per daug. Būtina kontroliuoti mažo tankio, dar vadinamą „blogąjį“, cholesterolį – jis siaurina kraujagyslių spindį, gali net jas užkimšti (taip susidaro aterosklerozinė plokštelė), o „blogojo“ cholesterolio sukeltos komplikacijos gali baigtis mirtimi. Nesergant gretutinėmis ligomis, mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį galima be vaistų: maitintis pagal nurodymus, mažinti kūno svorį, reguliariai mankštintis. Svarbu nepamiršti reguliariai atlikti tyrimų ir konsultuotis su savo gydytoju.

Norėdami sveikai maitintis, atsargiai renkamės, kokį maistą valgyti ir kokius produktus pirkti, ribojame porcijas, sekame kalorijas. Tiesa ta, kad labai svarbu yra ir kaip maistą ruošiame: su daug aliejaus, verdame garuose ar kepame orkaitėje. Netgi sveiki produktai gali tapti „nebesveiki“ ir prarasti maistingumą, jeigu juos gaminsime netinkamai. Taigi, virti maistą tikrai geriau negu kepti, ypač jei verdama garuose, o vaisius, daržoves ir žalumynus apskritai geriausia valgyti termiškai neapdorotus – taip įsisavinama daugiau maistinių medžiagų, neprarandami vitaminai. Jeigu jau kepame keptuvėje, orkaitėje, tuomet geriau troškinti, naudoti kuo mažiau riebalų. Pats blogiausias gaminimo būdas, kuris labiausiai kenkia organizmui ir didina riziką susirgti įvairiomis ligomis, yra skrudinimas, kepimas labai aukštoje temperatūroje (pvz., ant laužo).

Ne. Moteris, net ir nejausdama jokių simptomų, turėtų lankytis pas šeimos gydytoją arba ginekologą bent kartą per metus, nepriklausomai nuo lytinio gyvenimo aktyvumo. Daugelis ginekologinių susirgimų pradžioje gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų ar diskomforto. Vėlai nustatytus gimdos, gimdos kaklelio, krūties, kiaušidžių vėžius gydyti kur kas sunkiau, todėl reguliarus vizitas pas gydytoją ginekologą gali užkirsti kelią rimtoms ligoms ir padėti laiku skirti efektyvų gydymą.