fbpx
Ką renkiesi tu?
1.

Ar reikia reguliariai atlikti tyrimus dėl vėžinių susirgimų?

Lietuvoje šiuo metu yra vykdomos gimdos kaklelio (tikrintis kas 3 metus moterims nuo 25 iki 59 metų), krūties (tikrintis kas 2 metus moterims nuo 50 iki 69 metų), prostatos (tikrintis kas 2 arba kas 5 metus vyrams nuo 50 iki 69 metų), storosios žarnos (tikrintis kas 2 metus vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų) vėžio prevencinės programos, kurios padės diagnozuoti ligą dar ankstyvoje stadijoje ir užtikrins didesnę tikimybę lengvesniam išgijimui.

Tyrimų rezultatuose matote padidėjusi CRB kiekį – ką tai reiškia?

C-reaktyvinis baltymas (CRB) yra uždegimo aktyvumo rodiklis, kurio pokyčiai atsiranda vos 6 val. po uždegimo (audinių pažeidimo) pradžios. CRB yra gaminamas kepenyse ir aptinkamas kraujyje, kai tik kūne atsiranda infekcija. Jo kiekį svarbu nustatyti įtariant bakterinę ar virusinę infekciją, vertinant reumatoidinio artrito, sisteminės raudonosios vilkligės, miokardo infarkto klinikinę eigą. Sveiko žmogaus CRB norma kraujyje yra iki 5 mg/l.

Ar tiesa, kad sąnarių skausmai – tik vyresnio amžiaus žmonių problema?

Sąnarių skausmai, nors dėl kaulų susidėvėjimo ir kitų priežasčių dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones, tikrai nėra vien su senatve ateinanti problema. Jauname amžiuje taip pat gali pasireikšti šie skausmai dėl sąnarių uždegimo, nukritus lauko temperatūrai ir pasikeitus oro slėgiui, po traumų. Bet kokiu atveju, jei pradedate jausti stiprius sąnarių skausmus, būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją.

Ar tinkamai kasdienei dantų priežiūrai užtenka du kartus per dieną išsivalyti dantis?

Ne. Nors ir kasdien valome dantis, to tikrai nepakanka, nes su dantų šepetėlio ir dantų pastos pagalba pašaliname tik 60% apnašų nuo dantų paviršiaus, taigi likusią apnašų dalį tarpdančiuose privalu pašalinti su tarpdančių šepetėliu arba siūlu. Tinkamai valantis dantis ir prižiūrint burnos ertmę, galite užkirsti kelią įvairiems odontologiniams susirgimams.

Ar tiesa, kad gazuoti gėrimai kenkia sveikatai?

Gazuotų gėrimų reikėtų vengti arba iš vis jų nevartoti, o vietoj jų rinktis vandenį, vaisių sultis ar kokteilius. Gazuoti gėrimai provokuoja alkio jausmą, visiškai neturi maistinės vertės, gali sukelti galvos skausmus, depresiją, neigiamai veikia dantų emalį, kepenis, kaulinį audinį, skatina nereikalingo svorio augimą, didina antrojo tipo cukrinio diabeto riziką.

Ar tiesa, kad maistą geriau virti nei kepti?

Norėdami sveikai maitintis, atsargiai renkamės, kokį maistą valgyti ir kokius produktus pirkti, ribojame porcijas, sekame kalorijas. Tiesa ta, kad labai svarbu yra ir kaip maistą ruošiame: su daug aliejaus, verdame garuose ar kepame orkaitėje. Netgi sveiki produktai gali tapti „nebesveiki“ ir prarasti maistingumą, jeigu juos gaminsime netinkamai. Taigi, virti maistą tikrai geriau negu kepti, ypač jei verdama garuose, o vaisius, daržoves ir žalumynus apskritai geriausia valgyti termiškai neapdorotus – taip įsisavinama daugiau maistinių medžiagų, neprarandami vitaminai. Jeigu jau kepame keptuvėje, orkaitėje, tuomet geriau troškinti, naudoti kuo mažiau riebalų. Pats blogiausias gaminimo būdas, kuris labiausiai kenkia organizmui ir didina riziką susirgti įvairiomis ligomis, yra skrudinimas, kepimas labai aukštoje temperatūroje (pvz., ant laužo).

Ar profilaktinė sveikatos patikra gali padėti užkirsti kelią ligai?

Taip. Net ir neturint jokių nusiskundimų ar nejaučiant sveikatos sutrikimų, gydytojai rekomenduoja profilaktiškai tikrinti sveikatą kasmet. Šiuolaikinės diagnostikos priemonės ir tyrimai padeda nuspėti ligas arba nustatyti jas dar ankstyvosiose stadijose, kai jokių klinikinių požymių dar nepastebima, ir sudaryti efektyvų gydymo planą bei užkirsti kelią jos progresavimui. Kartais net ir vieni praleisti patikros metai gali būti lemtingi.

Kaip dažnai reikia valytis ausis?

Iš tiesų, ausų nereikia valyti taip dažnai, kaip atrodo. Sieros buvimas ausyje rodo, kad ausis yra sveika ir jokiu būdu nereikia stengtis jos visos išvalyti. Gydytojai rekomenduoja nekišti giliai į ausį jokių pagaliukų, ausų krapštukų, nes taip galima pažeisti ausį ir sierą nustumti gilyn į ausies landą – to rezultatas vėliau gali būti ausies kamštis. Vieniems žmonėms sieros gaminasi daugiau, kitiems – mažiau, todėl pagal poreikį riekia tiesiog praplauti ausų paviršių ir nušluostyti rankšluosčiu.

Ar per dieną suvartojamą druskos kiekį reikia riboti?

Taip. Ne veltui sakoma, kad valgomoji druska – baltoji mirtis. Per didelio druskos kiekio vartojimas padvigubina skrandžio vėžio riziką, didina kraujo spaudimą, insulto bei infarkto riziką. Tačiau jos atsisakyti jokiu būdu negalima, nes druska padeda skrandyje gamintis druskos rūgščiai ir yra atsakingą už daugybę organizme vykstančių procesų. Druskos trūkumas gali sukelti daugybę negalavimų: raumenų silpnumas, greitas nuovargis, sumažėjęs apetitas, nenumaldomas troškulys.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint atpažinti insulto požymius?

Norint suteikti tinkamą pirmąją pagalbą ir anksčiau įtarti insultą, pirmosios pagalbos teikėjui vertėtų atsiminti anglišką terminą FAST: Face (veidas), Arm (ranka), Speech (kalbėsena), Time (laikas). Pagrindiniai prasidedančio insulto požymiai yra:
1. Veido paralyžius: viena veido pusė tampa be išraiškos, neatlieka aktyvių judesių. Norėdami patikrinti, paprašykite žmogaus nusišypsoti, taip aiškiai pamatysite skirtumą.
2. Galūnės paralyžius: viena ranka tampa silpnesnė, sunkiau valdoma. Paprašykite žmogaus pakelti abi rankas, taip galėsite pamatyti skirtumą.
3. Kalbos sutrikimas: jei kalba tampa nerišli, neaiški, paprašykite pakartoti paprasčiausia sakinį – taip galėsite pamatyti skirtumą.
Pamačius vieną ar visus šiuos simptomus, būtina kuo greičiau skambinti į greitąją medicinos pagalbą – pirmosios minutės ypač svarbios tolesnei ligos eigai. Būtinai informuokite medikus, kada atsirado pirmieji požymiai.