Profilaktiškai, neatsiradus jokiems pakitimams, apgamus ar kitus pigmentinius darinius rekomenduojama tikrinti pas šeimos gydytoją ar gydytoją dermatologą bent kartą per du metus (jei nėra rizikos veiksnių) arba 2 kartus per metus, jei rizikos veiksnių yra. Tačiau jei atsirado naujų ir besikeičiančių apgamų, seni apgamai pradėjo keisti savo formą, dydį, spalvą, būtina apsilankyti pas specialistą nedelsiant. Laiku pastebėti net ir mažiausi pokyčiai gali padėti diagnozuoti ankstyvą melanomos stadiją bei padėti skirti efektyvų gydymą. Apgamų ir jų pakitimų prevencijai praleiskite kuo mažiau laiko saulėje, o būdami joje – naudokite SPF apsaugą, taip pat venkite soliariumų.

Sąnarių skausmai, nors dėl kaulų susidėvėjimo ir kitų priežasčių dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones, tikrai nėra vien su senatve ateinanti problema. Jauname amžiuje taip pat gali pasireikšti šie skausmai dėl sąnarių uždegimo, nukritus lauko temperatūrai ir pasikeitus oro slėgiui, po traumų. Bet kokiu atveju, jei pradedate jausti stiprius sąnarių skausmus, būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją.

Taip. Net ir neturint jokių nusiskundimų ar nejaučiant sveikatos sutrikimų, gydytojai rekomenduoja profilaktiškai tikrinti sveikatą kasmet. Šiuolaikinės diagnostikos priemonės ir tyrimai padeda nuspėti ligas arba nustatyti jas dar ankstyvosiose stadijose, kai jokių klinikinių požymių dar nepastebima, ir sudaryti efektyvų gydymo planą bei užkirsti kelią jos progresavimui. Kartais net ir vieni praleisti patikros metai gali būti lemtingi.

Iš tikrųjų, nuo seno žinome, kad labai kenkia akims, kai sėdime arti televizoriaus ekrano, ilgai leidžiame laiką prie kompiuterio ar telefono. Tačiau technologijos nėra didžiausias akių priešas – didesnė problema yra ta, kad patys nemokame tinkamai jomis naudotis. Ilgai dirbant prie kompiuterio labai svarbu palaikyti bent 40 cm atstumą nuo ekrano, daryti pertraukas ir leisti akims pailsėti arba jas pramankštinti. Visgi daug labiau akims kenkia rūkymas, nesubalansuota mityba, mažas fizinis aktyvumas ir nebuvimas gryname ore, netinkamas darbo ir poilsio rėžimas.

Taip. Cholesterolio kiekio padidėjimas organizme siejamas su sočiųjų gyvulinės kilmės riebalų vartojimo pertekliumi, todėl pakoregavus mitybą galima ženkliai sumažinti cholesterolio kiekį. Reikėtų vartoti tik neriebius pieno produktus, gyvulinės kilmės produktus pakeisti į augalinės. Valgyti mažiau rūkytų gaminių, kepto maisto, dažniau rinktis virtą ir troškintą. Salotas gardinkite ne majonezu, o kokybišku aliejumi, natūraliu jogurtu. Į racioną įtraukite daugiau grūdų, košių (pavyzdžiui, ryžių, avižinės, su sėlenomis), aliejaus (alyvuogių), daržovių, vaisių, riešutų, sezamų ir saulėgrąžų sėklų, žuvies (ypač tinka skumbrė, silkė, tunas, lašiša, menkė). Valgykite tik liesą mėsą – geriausia vištieną ir kalakutieną be odos, veršieną, jautieną.

Ne. Nors ir kasdien valome dantis, to tikrai nepakanka, nes su dantų šepetėlio ir dantų pastos pagalba pašaliname tik 60% apnašų nuo dantų paviršiaus, taigi likusią apnašų dalį tarpdančiuose privalu pašalinti su tarpdančių šepetėliu arba siūlu. Tinkamai valantis dantis ir prižiūrint burnos ertmę, galite užkirsti kelią įvairiems odontologiniams susirgimams.

Norint išlaikyti sveikus dantis pas odontologą profilaktinei apžiūrai reikėtų pasirodyti du kartus per metus. Reguliarūs vizitai leidžia laiku pastebėti net ir menkiausias ligas bei padeda užtikrinti dantų ir burnos ertmės sveikatą. Tiesa, kas kiek laiko reikia ateiti profilaktiniam patikrinimui, jums gali rekomenduoti ir odontologas, tačiau svarbiausia – nelaukite, kol užklups dideli dantų skausmai ar dantenų kraujavimas.

Bendrąjį kraujo tyrimą, kaip ir įvairius kitus patikrinimus, reikėtų atlikti profilaktiškai bent kartą per du metus. Tai padės stebėti kraujo būklę, diagnozuoti ligas bei pamatyti, kokių medžiagų ar vitaminų trūksta organizmui. Bendrasis kraujo tyrimas yra finansuojamas valstybės, tačiau rekomenduotina pasidaryti ir išsamesnį kraujo tyrimą, kad pamatytume, kaip veikia virškinimo sistema, skydliaukė, inkstai.

Apie depresiją gali išduoti daug kankinančių simptomų, kaip kad apatija aplinkai, dėmesio koncentracijos pablogėjimas, energijos stoka. Be to, kankina bendras nuovargis, energijos stoka, matomas akivaizdus ir staigus kūno masės mažėjimas, sutrikęs miegas, taip pat lanko mintys apie savižudybę. Negydoma depresija, net ir lengva jos forma, gali tapti itin sudėtingu sveikatos sutrikimu, todėl būtina laiku kreiptis į specialistą. Taip pat, jei pastebite, kad pasikeitė artimojo ar draugo elgesys, nelikite abejingi.