Visi šie prietaisai spinduliuoja mėlyną šviesą, kuri suaktyvina smegenų veiklą ir sutrikdo natūralų miego ciklą. Telefonas yra pats blogiausias prietaisas iš visų. Jeigu vidury nakties gaunate žinutę ar elektroninį laišką, šviesa net pro vokus gali prasiskverbti ir stimuliuoti nervinę sistemą bei smegenis. Todėl prieš miegą reiktų išjungti visus elektronikos prietaisus ir nepalikti jų šalia arba bent jau įjungti tylųjį režimą.

Vienoje citrinoje, sveriančioje apie 100 g, yra maždaug 40 mg vitamino C. Tai vaikiška dienos norma. Tuo metu apelsinuose vitamino C yra 25 proc. daugiau nei citrinose. 100 g brokolių vitamino C yra 90 mlg, o 100 g paprikų – net 150 mlg. Svarbu nepamiršti, jog vaisius ir daržoves geriausia valgyti šviežius ir neapdorotus, nes dalis vitamino C suyra verdant ar kepant maistą.

Ne. Nors ir kasdien valome dantis, to tikrai nepakanka, nes su dantų šepetėlio ir dantų pastos pagalba pašaliname tik 60% apnašų nuo dantų paviršiaus, taigi likusią apnašų dalį tarpdančiuose privalu pašalinti su tarpdančių šepetėliu arba siūlu. Tinkamai valantis dantis ir prižiūrint burnos ertmę, galite užkirsti kelią įvairiems odontologiniams susirgimams.

Iš tikrųjų, nuo seno žinome, kad labai kenkia akims, kai sėdime arti televizoriaus ekrano, ilgai leidžiame laiką prie kompiuterio ar telefono. Tačiau technologijos nėra didžiausias akių priešas – didesnė problema yra ta, kad patys nemokame tinkamai jomis naudotis. Ilgai dirbant prie kompiuterio labai svarbu palaikyti bent 40 cm atstumą nuo ekrano, daryti pertraukas ir leisti akims pailsėti arba jas pramankštinti. Visgi daug labiau akims kenkia rūkymas, nesubalansuota mityba, mažas fizinis aktyvumas ir nebuvimas gryname ore, netinkamas darbo ir poilsio rėžimas.

Taip. Cholesterolio kiekio padidėjimas organizme siejamas su sočiųjų gyvulinės kilmės riebalų vartojimo pertekliumi, todėl pakoregavus mitybą galima ženkliai sumažinti cholesterolio kiekį. Reikėtų vartoti tik neriebius pieno produktus, gyvulinės kilmės produktus pakeisti į augalinės. Valgyti mažiau rūkytų gaminių, kepto maisto, dažniau rinktis virtą ir troškintą. Salotas gardinkite ne majonezu, o kokybišku aliejumi, natūraliu jogurtu. Į racioną įtraukite daugiau grūdų, košių (pavyzdžiui, ryžių, avižinės, su sėlenomis), aliejaus (alyvuogių), daržovių, vaisių, riešutų, sezamų ir saulėgrąžų sėklų, žuvies (ypač tinka skumbrė, silkė, tunas, lašiša, menkė). Valgykite tik liesą mėsą – geriausia vištieną ir kalakutieną be odos, veršieną, jautieną.

Taip. Ne veltui sakoma, kad valgomoji druska – baltoji mirtis. Per didelio druskos kiekio vartojimas padvigubina skrandžio vėžio riziką, didina kraujo spaudimą, insulto bei infarkto riziką. Tačiau jos atsisakyti jokiu būdu negalima, nes druska padeda skrandyje gamintis druskos rūgščiai ir yra atsakingą už daugybę organizme vykstančių procesų. Druskos trūkumas gali sukelti daugybę negalavimų: raumenų silpnumas, greitas nuovargis, sumažėjęs apetitas, nenumaldomas troškulys.

Nuo 40 metų reikėtų profilaktiškai pasitikrinti akis dėl šių su amžiumi susijusių ligų: glaukomos, kataraktos, geltonosios dėmės degeneracijos. Būtent šiame amžiuje pradeda vystytis presbiopija ir dažnai parenkami pirmieji akiniai skaitymui. Profilaktinį akių patikrinimą atlieka šeimos gydytojas, o esant reikalui - šis siunčia gydytojui oftalmologui. Vėliau tikrinimo dažnį nustato gydytojas specialistas.

Ne. Todėl labai svarbu, kad magnio žmogus gautų pakankamai su maistu. Magnis natūraliai pasisavinamas per maistą, o geriausi jo šaltiniai yra: žalialapiai augalai (špinatai, petražolės, rūgštynės, kopūstai, krapai), grūdinės kultūros (rudieji ryžiai, grikiai), ankštinės daržovės (lęšiai, pupelės), riešutai ir sėklos (migdolai, moliūgo sėklos), vaisiai (bananai, avokadai). Magnis yra gyvybiškai svarbus mūsų organizmui ir vienas pagrindinių mineralų – jo ypač reikia širdžiai, raumenims, inkstams, taip pat palaiko nervų ir raumenų veiklą, stiprina imuninę sistemą, stiprina kaulus. Negaunant pakankamai magnio, galite jausti nuovargį, gali sutrikti širdies veikla, kankinti raumenų skausmai.

Salmoneliozė – tai ūminė žarnyno infekcija, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Salmonelės sukelia plonosios žarnos uždegimą, o liga gali pasireikšti karščiavimu, viduriavimo, pilvo ir galvos skausmais. Įprastai liga trunka 4-7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo, tačiau kai kuriems bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują ir kitus organus – tokiu atveju negydoma liga gali baigtis mirtimi. Dažniausiai salmonelioze užsikrečiame per gyvūninį maistą: paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Sumažinti užsikrėtimo salmonelioze galimybes galite laikydamiesi tinkamų sanitarinių ir higienos sąlygų maisto tiekimo grandyje. Pavyzdžiui, nevartodami žalio ar nepakankamai apdoroto gyvūninio maisto, plaukite rankas pasinaudoję tualetu, po kontakto su naminiu gyvūnu ar palietus žalią mėsą.