Ar reikalinga mankštinti smegenis?
Mes rūpinamės savo kūnu, sportuojame, sveikai maitinamės, tačiau retai susimąstome, kad ir smegenims reikalinga mankšta. Sveikas gyvenimo būdas prisideda prie geresnės smegenų būklės, tačiau norint ilgiau išlaikyti smegenis budrias ir veiklias, būtina nuolat duoti joms veiklos, nes smegenys nori mokytis: atlikite skaičiavimo pratimus, pieškite, muzikuokite, lavinkite atmintį, mokykitės užsienio kalbos ir pan.
Ar per dieną suvartojamą druskos kiekį reikia riboti?
Taip. Ne veltui sakoma, kad valgomoji druska – baltoji mirtis. Per didelio druskos kiekio vartojimas padvigubina skrandžio vėžio riziką, didina kraujo spaudimą, insulto bei infarkto riziką. Tačiau jos atsisakyti jokiu būdu negalima, nes druska padeda skrandyje gamintis druskos rūgščiai ir yra atsakingą už daugybę organizme vykstančių procesų. Druskos trūkumas gali sukelti daugybę negalavimų: raumenų silpnumas, greitas nuovargis, sumažėjęs apetitas, nenumaldomas troškulys.
Ar tiesa, kad prieš miegą naudojamas kompiuteris, telefonas ar kiti elektronikos prietaisai gali paveikti miego kokybę?
Visi šie prietaisai spinduliuoja mėlyną šviesą, kuri suaktyvina smegenų veiklą ir sutrikdo natūralų miego ciklą. Telefonas yra pats blogiausias prietaisas iš visų. Jeigu vidury nakties gaunate žinutę ar elektroninį laišką, šviesa net pro vokus gali prasiskverbti ir stimuliuoti nervinę sistemą bei smegenis. Todėl prieš miegą reiktų išjungti visus elektronikos prietaisus ir nepalikti jų šalia arba bent jau įjungti tylųjį režimą.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint atpažinti insulto požymius?
Norint suteikti tinkamą pirmąją pagalbą ir anksčiau įtarti insultą, pirmosios pagalbos teikėjui vertėtų atsiminti anglišką terminą FAST: Face (veidas), Arm (ranka), Speech (kalbėsena), Time (laikas). Pagrindiniai prasidedančio insulto požymiai yra:
1. Veido paralyžius: viena veido pusė tampa be išraiškos, neatlieka aktyvių judesių. Norėdami patikrinti, paprašykite žmogaus nusišypsoti, taip aiškiai pamatysite skirtumą.
2. Galūnės paralyžius: viena ranka tampa silpnesnė, sunkiau valdoma. Paprašykite žmogaus pakelti abi rankas, taip galėsite pamatyti skirtumą.
3. Kalbos sutrikimas: jei kalba tampa nerišli, neaiški, paprašykite pakartoti paprasčiausia sakinį – taip galėsite pamatyti skirtumą.
Pamačius vieną ar visus šiuos simptomus, būtina kuo greičiau skambinti į greitąją medicinos pagalbą – pirmosios minutės ypač svarbios tolesnei ligos eigai. Būtinai informuokite medikus, kada atsirado pirmieji požymiai.
Kaip dažnai rekomenduojama lankytis pas odontologą?
Norint išlaikyti sveikus dantis pas odontologą profilaktinei apžiūrai reikėtų pasirodyti du kartus per metus. Reguliarūs vizitai leidžia laiku pastebėti net ir menkiausias ligas bei padeda užtikrinti dantų ir burnos ertmės sveikatą. Tiesa, kas kiek laiko reikia ateiti profilaktiniam patikrinimui, jums gali rekomenduoti ir odontologas, tačiau svarbiausia – nelaukite, kol užklups dideli dantų skausmai ar dantenų kraujavimas.
Kaip dažnai reikia valytis ausis?
Iš tiesų, ausų nereikia valyti taip dažnai, kaip atrodo. Sieros buvimas ausyje rodo, kad ausis yra sveika ir jokiu būdu nereikia stengtis jos visos išvalyti. Gydytojai rekomenduoja nekišti giliai į ausį jokių pagaliukų, ausų krapštukų, nes taip galima pažeisti ausį ir sierą nustumti gilyn į ausies landą – to rezultatas vėliau gali būti ausies kamštis. Vieniems žmonėms sieros gaminasi daugiau, kitiems – mažiau, todėl pagal poreikį riekia tiesiog praplauti ausų paviršių ir nušluostyti rankšluosčiu.
Ar žmogaus organizmas gali pats pasigaminti magnio?
Ne. Todėl labai svarbu, kad magnio žmogus gautų pakankamai su maistu. Magnis natūraliai pasisavinamas per maistą, o geriausi jo šaltiniai yra: žalialapiai augalai (špinatai, petražolės, rūgštynės, kopūstai, krapai), grūdinės kultūros (rudieji ryžiai, grikiai), ankštinės daržovės (lęšiai, pupelės), riešutai ir sėklos (migdolai, moliūgo sėklos), vaisiai (bananai, avokadai). Magnis yra gyvybiškai svarbus mūsų organizmui ir vienas pagrindinių mineralų – jo ypač reikia širdžiai, raumenims, inkstams, taip pat palaiko nervų ir raumenų veiklą, stiprina imuninę sistemą, stiprina kaulus. Negaunant pakankamai magnio, galite jausti nuovargį, gali sutrikti širdies veikla, kankinti raumenų skausmai.
Kuris iš šių veiksmų geriausias mažą aktyvumą turinčiam žmogui, norinčiam stiprinti širdį?
Vaikščiojimas puikiai tinka žmonėms, turintiems mažą aktyvumą. Pradėti galima ir nuo trumpesnio 10-20 minučių pasivaikščiojimo vis jį ilginant. Reguliariai vaikštant, galima sumažinti miokardo infarkto riziką, blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, sureguliuoti kraujospūdį, pagerinti psichologinę būseną.
Kam kyla didžiausias aortos aneurizmos pavojus?
Aorta – pagrindinė organizmo kraujagyslė, o aortos aneurizma – arterijos išsiplėtimas (daugiau kaip 50 proc. nuo normalaus spindžio). Dažniausiai šią ligą lemia aterosklerozė, tačiau aneurizma gali vystytis ir dėl seniai patirtos traumos, uždegimo ar infekcijos. Didžiausias šios ligos pavojus kyla vyresniems vyrams (tačiau daugėja ir jaunesnių pacientų), turintiems aukštą kraujo spaudimą, taip pat rūkantiems. Neretai ši liga gali turėti daugelio kitų ligų simptomus, o nenustačius ir praleidus aortos aneurizmą, pasekmės gali būti labai skaudžios. Todėl būtina reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti specialius paskirtus tyrimus.
Ar tiesa, kad saulė nėra vienintelis vitamino D šaltinis?
Taip. Vitamino D kiekį kraujyje galima padidinti reguliariai valgant tam tikrus produktus (riebią žuvį, ikrus, krevetes, austres, sviestą, kiaušinio trynį), taip pat vartojant maisto papildus. Svarbu nepamiršti, kad riebi žuvis, sviestas, kiaušinio trynys suteikia nemažą vitamino D dozę organizmui, tačiau savyje turi daug cholesterolio, kuriuo nepatariama piktnaudžiauti. Esant didesniam vitamino D stygiui, patariama vartoti sertifikuotus maisto papildus. Tačiau prieš vartojant juos verta pasitarti su šeimos gydytoju ir pasidaryti kraujo tyrimą, kad būtų aišku, ar iš tiesų jūsų organizme stinga vitamino D.