Ne. Nors ir kasdien valome dantis, to tikrai nepakanka, nes su dantų šepetėlio ir dantų pastos pagalba pašaliname tik 60% apnašų nuo dantų paviršiaus, taigi likusią apnašų dalį tarpdančiuose privalu pašalinti su tarpdančių šepetėliu arba siūlu. Tinkamai valantis dantis ir prižiūrint burnos ertmę, galite užkirsti kelią įvairiems odontologiniams susirgimams.

Iš tiesų, ausų nereikia valyti taip dažnai, kaip atrodo. Sieros buvimas ausyje rodo, kad ausis yra sveika ir jokiu būdu nereikia stengtis jos visos išvalyti. Gydytojai rekomenduoja nekišti giliai į ausį jokių pagaliukų, ausų krapštukų, nes taip galima pažeisti ausį ir sierą nustumti gilyn į ausies landą – to rezultatas vėliau gali būti ausies kamštis. Vieniems žmonėms sieros gaminasi daugiau, kitiems – mažiau, todėl pagal poreikį riekia tiesiog praplauti ausų paviršių ir nušluostyti rankšluosčiu.

Pilvo skausmas yra vienas dažniausiai pasireiškiančių negalavimų ir tam vienos priežasties nėra – tai gali būti susiję su skrandžiu, kepenimis, žarnynu, menstruacijomis, kiaušidėmis (moterims) ir t. t. Taip pat skausmas gali būti ūminis, spazmuojantis ar tiesiog šiek tiek maudžiantis. Jokiu būdu negalima gerti vaistų, jei nežinome, kokia yra skausmo priežastis ir negalime nustatyti, iš kur konkrečiai jis kyla. Jei tikrai nežinome priežasties (pavyzdžiui, menstruacijų skausmai gali pasitaikyti nuolat) ir skausmas atsirado staiga, būtina kreiptis į gydytoją – galbūt tai signalas apie atsiradusią ligą.

Gazuotų gėrimų reikėtų vengti arba iš vis jų nevartoti, o vietoj jų rinktis vandenį, vaisių sultis ar kokteilius. Gazuoti gėrimai provokuoja alkio jausmą, visiškai neturi maistinės vertės, gali sukelti galvos skausmus, depresiją, neigiamai veikia dantų emalį, kepenis, kaulinį audinį, skatina nereikalingo svorio augimą, didina antrojo tipo cukrinio diabeto riziką.

Rūkymas daro tiesioginę įtaką plaučiams, kurie nėra prisitaikę nuolat kvėpuoti dūmais, tačiau žala daroma ir širdžiai, kraujagyslėms, dantims, skrandžiui, akims, odai, reprodukcinei sistemai ir netgi smegenims (protinei sveikatai). Todėl didėja tikimybė susirgti ne tik plaučių vėžiu ar širdies ligomis, bet taip pat pakenkti ir smegenų veiklai.

Vienoje citrinoje, sveriančioje apie 100 g, yra maždaug 40 mg vitamino C. Tai vaikiška dienos norma. Tuo metu apelsinuose vitamino C yra 25 proc. daugiau nei citrinose. 100 g brokolių vitamino C yra 90 mlg, o 100 g paprikų – net 150 mlg. Svarbu nepamiršti, jog vaisius ir daržoves geriausia valgyti šviežius ir neapdorotus, nes dalis vitamino C suyra verdant ar kepant maistą.

C-reaktyvinis baltymas (CRB) yra uždegimo aktyvumo rodiklis, kurio pokyčiai atsiranda vos 6 val. po uždegimo (audinių pažeidimo) pradžios. CRB yra gaminamas kepenyse ir aptinkamas kraujyje, kai tik kūne atsiranda infekcija. Jo kiekį svarbu nustatyti įtariant bakterinę ar virusinę infekciją, vertinant reumatoidinio artrito, sisteminės raudonosios vilkligės, miokardo infarkto klinikinę eigą. Sveiko žmogaus CRB norma kraujyje yra iki 5 mg/l.

Taip. Net ir neturint jokių nusiskundimų ar nejaučiant sveikatos sutrikimų, gydytojai rekomenduoja profilaktiškai tikrinti sveikatą kasmet. Šiuolaikinės diagnostikos priemonės ir tyrimai padeda nuspėti ligas arba nustatyti jas dar ankstyvosiose stadijose, kai jokių klinikinių požymių dar nepastebima, ir sudaryti efektyvų gydymo planą bei užkirsti kelią jos progresavimui. Kartais net ir vieni praleisti patikros metai gali būti lemtingi.

Bendrąjį kraujo tyrimą, kaip ir įvairius kitus patikrinimus, reikėtų atlikti profilaktiškai bent kartą per du metus. Tai padės stebėti kraujo būklę, diagnozuoti ligas bei pamatyti, kokių medžiagų ar vitaminų trūksta organizmui. Bendrasis kraujo tyrimas yra finansuojamas valstybės, tačiau rekomenduotina pasidaryti ir išsamesnį kraujo tyrimą, kad pamatytume, kaip veikia virškinimo sistema, skydliaukė, inkstai.