Iš tikrųjų, nuo seno žinome, kad labai kenkia akims, kai sėdime arti televizoriaus ekrano, ilgai leidžiame laiką prie kompiuterio ar telefono. Tačiau technologijos nėra didžiausias akių priešas – didesnė problema yra ta, kad patys nemokame tinkamai jomis naudotis. Ilgai dirbant prie kompiuterio labai svarbu palaikyti bent 40 cm atstumą nuo ekrano, daryti pertraukas ir leisti akims pailsėti arba jas pramankštinti. Visgi daug labiau akims kenkia rūkymas, nesubalansuota mityba, mažas fizinis aktyvumas ir nebuvimas gryname ore, netinkamas darbo ir poilsio rėžimas.

Sveikiausia, iš tikrųjų, yra šviežia, liesa, balta ar jauno gyvulio mėsa. Ne visada, bet dažniausiai tokia mėsa yra veršiena, paukštiena, ypač kalakutiena. Naudinga vartoti, tik rečiau, ir raudoną mėsą, avieną, jautieną, kiaulieną, bet ši mėsa dažniausiai yra gerokai riebesnė, o riebalai sunkiai virškinami.

Vaikščiojimas puikiai tinka žmonėms, turintiems mažą aktyvumą. Pradėti galima ir nuo trumpesnio 10-20 minučių pasivaikščiojimo vis jį ilginant. Reguliariai vaikštant, galima sumažinti miokardo infarkto riziką, blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, sureguliuoti kraujospūdį, pagerinti psichologinę būseną.

Norėdami sveikai maitintis, atsargiai renkamės, kokį maistą valgyti ir kokius produktus pirkti, ribojame porcijas, sekame kalorijas. Tiesa ta, kad labai svarbu yra ir kaip maistą ruošiame: su daug aliejaus, verdame garuose ar kepame orkaitėje. Netgi sveiki produktai gali tapti „nebesveiki“ ir prarasti maistingumą, jeigu juos gaminsime netinkamai. Taigi, virti maistą tikrai geriau negu kepti, ypač jei verdama garuose, o vaisius, daržoves ir žalumynus apskritai geriausia valgyti termiškai neapdorotus – taip įsisavinama daugiau maistinių medžiagų, neprarandami vitaminai. Jeigu jau kepame keptuvėje, orkaitėje, tuomet geriau troškinti, naudoti kuo mažiau riebalų. Pats blogiausias gaminimo būdas, kuris labiausiai kenkia organizmui ir didina riziką susirgti įvairiomis ligomis, yra skrudinimas, kepimas labai aukštoje temperatūroje (pvz., ant laužo).

Taip. Ne veltui sakoma, kad valgomoji druska – baltoji mirtis. Per didelio druskos kiekio vartojimas padvigubina skrandžio vėžio riziką, didina kraujo spaudimą, insulto bei infarkto riziką. Tačiau jos atsisakyti jokiu būdu negalima, nes druska padeda skrandyje gamintis druskos rūgščiai ir yra atsakingą už daugybę organizme vykstančių procesų. Druskos trūkumas gali sukelti daugybę negalavimų: raumenų silpnumas, greitas nuovargis, sumažėjęs apetitas, nenumaldomas troškulys.

Aorta – pagrindinė organizmo kraujagyslė, o aortos aneurizma – arterijos išsiplėtimas (daugiau kaip 50 proc. nuo normalaus spindžio). Dažniausiai šią ligą lemia aterosklerozė, tačiau aneurizma gali vystytis ir dėl seniai patirtos traumos, uždegimo ar infekcijos. Didžiausias šios ligos pavojus kyla vyresniems vyrams (tačiau daugėja ir jaunesnių pacientų), turintiems aukštą kraujo spaudimą, taip pat rūkantiems. Neretai ši liga gali turėti daugelio kitų ligų simptomus, o nenustačius ir praleidus aortos aneurizmą, pasekmės gali būti labai skaudžios. Todėl būtina reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti specialius paskirtus tyrimus.

Norint išlaikyti sveikus dantis pas odontologą profilaktinei apžiūrai reikėtų pasirodyti du kartus per metus. Reguliarūs vizitai leidžia laiku pastebėti net ir menkiausias ligas bei padeda užtikrinti dantų ir burnos ertmės sveikatą. Tiesa, kas kiek laiko reikia ateiti profilaktiniam patikrinimui, jums gali rekomenduoti ir odontologas, tačiau svarbiausia – nelaukite, kol užklups dideli dantų skausmai ar dantenų kraujavimas.

Sąnarių skausmai, nors dėl kaulų susidėvėjimo ir kitų priežasčių dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones, tikrai nėra vien su senatve ateinanti problema. Jauname amžiuje taip pat gali pasireikšti šie skausmai dėl sąnarių uždegimo, nukritus lauko temperatūrai ir pasikeitus oro slėgiui, po traumų. Bet kokiu atveju, jei pradedate jausti stiprius sąnarių skausmus, būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją.

Nesilaikykite aklai taisykle nevalgyti po 18 val., tiesiog stenkitės nebevalgyti bent tris valandas iki miego, todėl kad jeigu vakarieniaujate likus mažiau nei trims valandoms iki miego, rizikuojate patirti skrandžio veiklos sutrikimus, o tai neleis jums užmigti. Pasirūpinkite, kad jūsų užkandžiai prieš miegą būtų lengvi – venkite riebaus, kepto ir aštraus maisto.