Yra pastebėta, kad fizinė veikla gali padėti gydant lengvus psichosomatinius sutrikimus, tokius kaip lengvos formos depresija.

Taip, alkoholis paveikia žmogaus blaivų mąstymą, gali išsivystyti priklausomybė, o nutraukus alkoholio vartojimą gali pasireikšti delyras, depresija ir kiti psichosomatiniai sutrikimai.

Taip, nemiga gali virsti lėtiniu nuovargiu ir taip paveikti žmogaus psichinę sveikatą. Tokiu atveju gali išsivystyti lėtiniai psichosomatiniai sutrikimai.

Priklausomybė gali išsivystyti ne tik narkotinėms medžiagoms, alkoholiui ar nikotinui, bet ir tokioms veikloms kaip kompiuteriniai, azartiniai žaidimai ir kt.

Kai žmogus yra surūkęs daugiau nei 100000 cigarečių savo gyvenime, rizika susirgti lėtine obstrukcine plaučių liga padidėja 3 kartus.

Smegenys yra žmogaus kūno veiklos centras, reguliuojantis didžiąją dalį procesų, vykstančių žmogaus organizme.

„Blogasis“ cholesterolis kemšasi kraujagyslių sienelėse, tai lemia širdies kraujagyslių spindžio sumažėjimą, gali įvykti Miokardo infarktas.
Endorfinai – vieni iš vadinamųjų „laimės hormonų“.

Insulinas – kasoje gaminamas hormonas, reguliuojantis gliukozės kiekį kraujyje.

Estrogenai – moteriškieji lytiniai hormonai.

Keto mityba yra paremta riebalų ir baltymų gausaus maisto vartojimu, labai ribojant angliavandenių kiekį.

Kineziterapija ir kineziterapeutai dirba su žmonėmis, kurie turi įvairių judėjimo ar koordinacijos sutrikimų.

Ergoterapija rūpinasi pacientų galimybių grąžinimu, jos tikslas – padėti pacientams atstatyti prarastas funkcijas.
Ergoterapeutai dirba su įvairaus amžiaus negalią turinčiais žmonėmis, asmenimis, turinčiais psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimų. Jie moko pacientus savarankiškai gyventi: apsirengti, pavalgyti, nusiprausti, gaminti maistą ir t.t

Psichoterapeutas – tai specialistas, reguliarių pokalbių (terapijos) metu padedantis žmonėms suprasti savo emocijas, problemas ir rasti jų sprendimo būdus. Psichoterapija gali būti taikoma labai plačiam problemų ratui spręsti.

Taip, gali. Žmogus gali išsivystyti nesveiką santykį su maistu, pavyzdžiui, kai pasireiškia stresinis valgymas. Dažnas stresinis (arba emocinis) valgymas gali lemti nutukimą ir imti trukdyti normaliai organizmo veiklai.

Maitinantis pilnavertiškai papildomai vitaminų vartoti nereikia. Tik tuo atveju, jei mityboje stokojama žuvies ar kitų produktų, rekomenduojama papildomai vartoti žuvų taukus ar kitus maisto papildus, priklausomai nuo individualios situacijos.

Mažai rizikingu sveikatai alkoholio kiekiu laikoma ne daugiau nei 4 standartinių alkoholio vienetų per dieną ir ne daugiau nei 14 standartinių alkoholio vienetų per savaitę vyrams. Moterims – ne daugiau kaip 3 SAV per dieną ir 7 SAV per savaitę.

Yra rekomenduojama nerūkyti bent dieną prieš einant aukoti kraujo, nes rūkymas padidina arterinį kraujospūdį.

Depresija yra labai dažnai pasitaikantis priklausomybės priežastis, nes žmogus ieško išeičių iš susidariusios sudėtingos situacijos.

AB- yra rėčiausia kraujo grupė, kurią turi mažiau nei 1 procentas pasaulio žmonių populiacijos.

Saikingas kavos vartojimas nėra priklausomybė, tačiau kai žmogus praranda kontrolę ir negali ištverti be kavos ar kitos medžiagos, tai jau yra laikoma priklausomybe ir daro organizmui žalą.

Fizinis aktyvumas yra vienas iš veiksnių, kuris skatina kaulų ir sąnarių stiprumą, todėl mažina osteoporozės (kaulų retėjimo ligos) riziką.

Erkinis encefalitas ir hepatitas A yra virusinio pobūdžio ligos, tad fizinis aktyvumas tiesiogiai nedaro įtakos jų rizikos didėjimui arba mažėjimui.
Kepenų cirozė – lėtinė kepenų liga, kurios viena pagrindinių priežasčių yra piktnaudžiavimas alkoholiu.

Nėra tokių mokslinių duomenų, kurie įrodytų ryšį tarp skiepų ir autizmo ar kitų ligų.

Normalus žmogaus kvėpavimo dažnis yra 12–16 kartų per minutę.

Angliavandeniai yra pagrindinė organizmo statybinė medžiaga, todėl jų žmogaus organizmui reikia daugiausia.

Baltymai padeda palaikyti normalią organizmo veiklą ir kovoti su infekcijomis.

Riebalai – didžiausias organizmo energijos šaltinis.

Ne, skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus. Vis dėlto, praktiška tai padaryti žiemą arba ankstyvą pavasarį, kad imunitetas spėtų susidaryti iki erkių aktyvumo sezono pradžios.

Taip, nes žindymo metu maistinėmis medžiagomis turi apsirūpinti ne tik mama, bet ir maitinamas kūdikis.

Taip, nes po fizinio krūvio nuovargį jaučia ne tik žmogaus kūnas, bet ir smegenys. Tai lemia gilesnį, ramesnį miegą.

Taip, mintys apie savižudybę neretai signalizuoja apie galimus įvairius psichinius sutrikimus.

Psichiatras yra gydytojas, dirbantis su psichinių ligų turinčiais pacientais.

Psichologas – psichologijos studijas universitete baigęs asmuo. Naudodamas specialius testus psichologas gali tirti įvairius psichikos procesus: dėmesį, atmintį, intelektinius gebėjimus, mąstymą, taip pat asmenybės bruožus (intraversiją, ekstraversiją, savęs vertinimą, sugebėjimus užmegzti santykius ir kt.). Psichologas taip pat teikia konsultacijas iškilus problemoms tarpasmeniniuose santykiuose, šeimoje arba darbe.

Logopedas – pedagogas, šalinantis vaikų ir suaugusiųjų kalbos sutrikimus, taikantis pedagoginio ir psichoterapinio poveikio priemones.

Loristas – šnekamosios kalbos pavadinimas otorinolaringologui (gydytojui, dirbančiam su ausų, nosies ir gerklės ligomis).

Iš šiuo metu Lietuvoje naudojamų vakcinų tik „Janssen“ užtenka vienos skiepo dozės vakcinacijos schemai užbaigti.

Cholesterolis yra į riebalus panaši medžiaga, svarbi mūsų organizmui kaip statybinė medžiaga. Tačiau jo nukrypimai nuo normų – koncentracijos padidėjimas ar sudėtinių dalių kiekių pasikeitimai – gali daryti neigiamą įtaką įvairiuose organuose esančioms kraujagyslėms.

Fizinis aktyvumas gali sumažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje, nes užsiimant aktyvia veikla cholesterolis greičiau panaudojamas organizmo medžiagų apykaitos procesuose ir mažiau jo prisikaupia kraujagyslių sienelėse.

Peristaltika yra lygiųjų raumenų, esančių žarnose, susitraukinėjimas, kuris užtikrina, kad maistas slystų žarnynu žemyn.

Skaidulinės medžiagos – tai angliavandenių rūšis, kurios yra gausu augalinės kilmės produktuose, tokiuose kaip daržovės, vaisiai, rupi duona, visų grūdo dalių turintys duonos gaminiai, „pilno grūdo“ makaronai, pupelės, avižos.

Jų vartojimas gali padėti sumažinti kai kurių vėžinių susirgimų ir kai kurių širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

Per dieną moterims rekomenduojama suvartoti virš 21 gramų skaidulinių medžiagų per dieną, o vyrams – iki 38 gramų.