Peristaltika yra lygiųjų raumenų, esančių žarnose, susitraukinėjimas, kuris užtikrina, kad maistas slystų žarnynu žemyn.

Psichiatras yra gydytojas, dirbantis su psichinių ligų turinčiais pacientais.

Psichologas – psichologijos studijas universitete baigęs asmuo. Naudodamas specialius testus psichologas gali tirti įvairius psichikos procesus: dėmesį, atmintį, intelektinius gebėjimus, mąstymą, taip pat asmenybės bruožus (intraversiją, ekstraversiją, savęs vertinimą, sugebėjimus užmegzti santykius ir kt.). Psichologas taip pat teikia konsultacijas iškilus problemoms tarpasmeniniuose santykiuose, šeimoje arba darbe.

Logopedas – pedagogas, šalinantis vaikų ir suaugusiųjų kalbos sutrikimus, taikantis pedagoginio ir psichoterapinio poveikio priemones.

Loristas – šnekamosios kalbos pavadinimas otorinolaringologui (gydytojui, dirbančiam su ausų, nosies ir gerklės ligomis).

Nėra tokių mokslinių duomenų, kurie įrodytų ryšį tarp skiepų ir autizmo ar kitų ligų.

Iš šiuo metu Lietuvoje naudojamų vakcinų tik „Janssen“ užtenka vienos skiepo dozės vakcinacijos schemai užbaigti.

Kineziterapija ir kineziterapeutai dirba su žmonėmis, kurie turi įvairių judėjimo ar koordinacijos sutrikimų.

Ergoterapija rūpinasi pacientų galimybių grąžinimu, jos tikslas – padėti pacientams atstatyti prarastas funkcijas.
Ergoterapeutai dirba su įvairaus amžiaus negalią turinčiais žmonėmis, asmenimis, turinčiais psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimų. Jie moko pacientus savarankiškai gyventi: apsirengti, pavalgyti, nusiprausti, gaminti maistą ir t.t

Psichoterapeutas – tai specialistas, reguliarių pokalbių (terapijos) metu padedantis žmonėms suprasti savo emocijas, problemas ir rasti jų sprendimo būdus. Psichoterapija gali būti taikoma labai plačiam problemų ratui spręsti.

Priešingai – besilaukiančios moterys ir negalią turintys žmonės yra skatinami užsiimti fizine veikla, nes taip gerinamas mobilumas ir koordinacija. Taip pat fizinė veikla padeda išvengti pragulų bei raumenų atrofijos.

Nors dažniau nuo pasiutligės yra skiepijami gyvūnai, tarp kurių pirmiausia ši liga ir plinta, žmonės taip pat yra skiepijami nuo pasiutligės, nes gali ja užsikrėsti nuo sergančio gyvūno įkandimo.

Maitinantis pilnavertiškai papildomai vitaminų vartoti nereikia. Tik tuo atveju, jei mityboje stokojama žuvies ar kitų produktų, rekomenduojama papildomai vartoti žuvų taukus ar kitus maisto papildus, priklausomai nuo individualios situacijos.

Yra rekomenduojama nerūkyti bent dieną prieš einant aukoti kraujo, nes rūkymas padidina arterinį kraujospūdį.

AB- yra rėčiausia kraujo grupė, kurią turi mažiau nei 1 procentas pasaulio žmonių populiacijos.

Pirmosios 2 savaites antidepresantų vartojimo yra svarbiausios, nes dažniausiai pasiekti pilną antidepresantų poveikį reikia būtent 1–2 savaičių. Tačiau, jei efektas nejaučiamas praėjus iki keturių savaičių, derėtų kreiptis į gydytoją pakartotinai.

Taip, gali. Žmogus gali išsivystyti nesveiką santykį su maistu, pavyzdžiui, kai pasireiškia stresinis valgymas. Dažnas stresinis (arba emocinis) valgymas gali lemti nutukimą ir imti trukdyti normaliai organizmo veiklai.

Normalus žmogaus kvėpavimo dažnis yra 12–16 kartų per minutę.

Ergoterapija yra medicinos sritis, padedanti lavinti žmogaus smegenis, susikaupimą ir koordinaciją.

Kineziterapijos specialistai dirba su žmonėmis, kurie turi įvairių judėjimo ar koordinacijos sutrikimų.

Dietologai konsultuoja sveikos mitybos, svorio reguliavimo klausimais, diagnozuoja įv. valgymo sutrikimus.

Endokrinologija tiria dėl endokrininių liaukų veiklos sutrikimų atsiradusias ligas, pavyzdžiui, cukrinį diabetą.

Plaučiai yra labiausiai rūkymo paveikiamas organas, nes rūkalų dūmai patenka į plaučius ir nudegina juose esančias epitelio ląsteles.

Kai žmogus yra surūkęs daugiau nei 100000 cigarečių savo gyvenime, rizika susirgti lėtine obstrukcine plaučių liga padidėja 3 kartus.

Keto mityba yra paremta riebalų ir baltymų gausaus maisto vartojimu, labai ribojant angliavandenių kiekį.

Fizinis aktyvumas yra vienas iš veiksnių, kuris skatina kaulų ir sąnarių stiprumą, todėl mažina osteoporozės (kaulų retėjimo ligos) riziką.

Erkinis encefalitas ir hepatitas A yra virusinio pobūdžio ligos, tad fizinis aktyvumas tiesiogiai nedaro įtakos jų rizikos didėjimui arba mažėjimui.
Kepenų cirozė – lėtinė kepenų liga, kurios viena pagrindinių priežasčių yra piktnaudžiavimas alkoholiu.

Dažniausiai taip. Pavalgyti svarbu tam, kad vitaminai būtų įsisavinti geriau, ypač kalbant apie riebaluose tirpius vitaminus (t. y. vitaminus A, D, E, K).

Ne, skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus. Vis dėlto, praktiška tai padaryti žiemą arba ankstyvą pavasarį, kad imunitetas spėtų susidaryti iki erkių aktyvumo sezono pradžios.

Bent 150 minučių lengvos fizinės veiklos per savaitę pagerina kraujotaką, bendrą savijautą ir užtikrina geresnę psichologinę būklę.

300 gramų yra optimaliausias angliavandenių kiekis žmogui, kai per dieną suvartojama 2000 kcal.

Siekiant išvengti naujo raupų protrūkio, žmonės vis dar yra skiepijami nuo šios ligos.

Taip, nes po fizinio krūvio nuovargį jaučia ne tik žmogaus kūnas, bet ir smegenys. Tai lemia gilesnį, ramesnį miegą.

Saikingas kavos vartojimas nėra priklausomybė, tačiau kai žmogus praranda kontrolę ir negali ištverti be kavos ar kitos medžiagos, tai jau yra laikoma priklausomybe ir daro organizmui žalą.

Priklausomybė gali išsivystyti ne tik narkotinėms medžiagoms, alkoholiui ar nikotinui, bet ir tokioms veikloms kaip kompiuteriniai, azartiniai žaidimai ir kt.

Vitaminai D ir A yra tirpūs riebaluose, o vitaminai B12 ir C tirpsta vandenyje.

Kanabinoidai yra viena plačiausiai žinomų psichotropinių medžiagų.

Izoprinozinas ir Sedatif-PC yra vaistų rūšys, o bananadinas – išgalvotas reiškinys.

Taip, subalansuota mityba padeda palaikyti geresnę psichologinę būklę.

Tyrimai parodė, kad pastovus vaisių ir daržovių vartojimas beveik iki nulio sumažina medžiagų, darančių įtaką depresijos vystymuisi, lygį.