Plaučiai yra labiausiai rūkymo paveikiamas organas, nes rūkalų dūmai patenka į plaučius ir nudegina juose esančias epitelio ląsteles.

Depresija yra labai dažnai pasitaikantis priklausomybės priežastis, nes žmogus ieško išeičių iš susidariusios sudėtingos situacijos.

Dažniausiai taip. Pavalgyti svarbu tam, kad vitaminai būtų įsisavinti geriau, ypač kalbant apie riebaluose tirpius vitaminus (t. y. vitaminus A, D, E, K).

Kai žmogus yra surūkęs daugiau nei 100000 cigarečių savo gyvenime, rizika susirgti lėtine obstrukcine plaučių liga padidėja 3 kartus.

Ne, skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus. Vis dėlto, praktiška tai padaryti žiemą arba ankstyvą pavasarį, kad imunitetas spėtų susidaryti iki erkių aktyvumo sezono pradžios.

AB- yra rėčiausia kraujo grupė, kurią turi mažiau nei 1 procentas pasaulio žmonių populiacijos.

Kineziterapija ir kineziterapeutai dirba su žmonėmis, kurie turi įvairių judėjimo ar koordinacijos sutrikimų.

Ergoterapija rūpinasi pacientų galimybių grąžinimu, jos tikslas – padėti pacientams atstatyti prarastas funkcijas.
Ergoterapeutai dirba su įvairaus amžiaus negalią turinčiais žmonėmis, asmenimis, turinčiais psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimų. Jie moko pacientus savarankiškai gyventi: apsirengti, pavalgyti, nusiprausti, gaminti maistą ir t.t

Psichoterapeutas – tai specialistas, reguliarių pokalbių (terapijos) metu padedantis žmonėms suprasti savo emocijas, problemas ir rasti jų sprendimo būdus. Psichoterapija gali būti taikoma labai plačiam problemų ratui spręsti.

Subalansuota mityba yra svarbus faktorius ne tik žmogaus fiziologijai, bet ir psichinei žmogaus būklei.

Tyrimai parodė, kad pastovus vaisių ir daržovių vartojimas beveik iki nulio sumažina medžiagų, darančių įtaką depresijos vystymuisi, lygį.

Normalus žmogaus kvėpavimo dažnis yra 12–16 kartų per minutę.

Pagal Lietuvos vakcinacijos kalendorių vaikai iki 15 mėnesių yra skiepijami nuo 14 skirtingų ligų sukėlėjų ir gauna 9 skirtingas vakcinas (pavienes ir kombinacijose).

Taip, subalansuota mityba padeda palaikyti geresnę psichologinę būklę.

Tyrimai parodė, kad pastovus vaisių ir daržovių vartojimas beveik iki nulio sumažina medžiagų, darančių įtaką depresijos vystymuisi, lygį.

Smegenys yra žmogaus kūno veiklos centras, reguliuojantis didžiąją dalį procesų, vykstančių žmogaus organizme.

Iš šiuo metu Lietuvoje naudojamų vakcinų tik „Janssen“ užtenka vienos skiepo dozės vakcinacijos schemai užbaigti.

Suktas klausimas! Visi paminėti atsakymai yra teisingi – šie veiksniai daro įtaką psichinei žmogaus sveikatai.

Pirmosios 2 savaites antidepresantų vartojimo yra svarbiausios, nes dažniausiai pasiekti pilną antidepresantų poveikį reikia būtent 1–2 savaičių. Tačiau, jei efektas nejaučiamas praėjus iki keturių savaičių, derėtų kreiptis į gydytoją pakartotinai.

Taip, nes po fizinio krūvio nuovargį jaučia ne tik žmogaus kūnas, bet ir smegenys. Tai lemia gilesnį, ramesnį miegą.

Vitaminai D ir A yra tirpūs riebaluose, o vitaminai B12 ir C tirpsta vandenyje.

Taip, mintys apie savižudybę neretai signalizuoja apie galimus įvairius psichinius sutrikimus.

Priešingai – besilaukiančios moterys ir negalią turintys žmonės yra skatinami užsiimti fizine veikla, nes taip gerinamas mobilumas ir koordinacija. Taip pat fizinė veikla padeda išvengti pragulų bei raumenų atrofijos.

Angliavandeniai yra pagrindinė organizmo statybinė medžiaga, todėl jų žmogaus organizmui reikia daugiausia.

Baltymai padeda palaikyti normalią organizmo veiklą ir kovoti su infekcijomis.

Riebalai – didžiausias organizmo energijos šaltinis.

Skaidulinės medžiagos – tai angliavandenių rūšis, kurios yra gausu augalinės kilmės produktuose, tokiuose kaip daržovės, vaisiai, rupi duona, visų grūdo dalių turintys duonos gaminiai, „pilno grūdo“ makaronai, pupelės, avižos.

Jų vartojimas gali padėti sumažinti kai kurių vėžinių susirgimų ir kai kurių širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

Per dieną moterims rekomenduojama suvartoti virš 21 gramų skaidulinių medžiagų per dieną, o vyrams – iki 38 gramų.

„Blogasis“ cholesterolis kemšasi kraujagyslių sienelėse, tai lemia širdies kraujagyslių spindžio sumažėjimą, gali įvykti Miokardo infarktas.
Endorfinai – vieni iš vadinamųjų „laimės hormonų“.

Insulinas – kasoje gaminamas hormonas, reguliuojantis gliukozės kiekį kraujyje.

Estrogenai – moteriškieji lytiniai hormonai.

Fizinis aktyvumas yra vienas iš veiksnių, kuris skatina kaulų ir sąnarių stiprumą, todėl mažina osteoporozės (kaulų retėjimo ligos) riziką.

Erkinis encefalitas ir hepatitas A yra virusinio pobūdžio ligos, tad fizinis aktyvumas tiesiogiai nedaro įtakos jų rizikos didėjimui arba mažėjimui.
Kepenų cirozė – lėtinė kepenų liga, kurios viena pagrindinių priežasčių yra piktnaudžiavimas alkoholiu.

Sveikam žmogui yra rekomenduojama darytis bendrąjį kraujo tyrimą vieną kartą kas 1–2 metus, priklausomai nuo amžiaus. Esant reikalui ir pasikonsultavus su gydytoju, tyrimai atliekami dažniau.

Nėra tokių mokslinių duomenų, kurie įrodytų ryšį tarp skiepų ir autizmo ar kitų ligų.

Norint palaikyti gerą organizmo būklę ir sustiprinti kojų, krūtinės, rankų, nugaros raumenis reikėtų užsiimti aktyvia fizine veikla bent 2 kartus (2 dienas) per savaitę.

Fizinis aktyvumas padeda sumažinti psichinių sutrikimų riziką, nes pagreitina širdies darbą. Fizinio krūvio metu išsiskiria laimės hormonai – serotoninas, dopaminas ir kiti.

Yra pastebėta, kad fizinė veikla gali padėti gydant lengvus psichosomatinius sutrikimus, tokius kaip lengvos formos depresija.

Taip, nemiga gali virsti lėtiniu nuovargiu ir taip paveikti žmogaus psichinę sveikatą. Tokiu atveju gali išsivystyti lėtiniai psichosomatiniai sutrikimai.