Skaidulinės medžiagos – tai angliavandenių rūšis, kurios yra gausu augalinės kilmės produktuose, tokiuose kaip daržovės, vaisiai, rupi duona, visų grūdo dalių turintys duonos gaminiai, „pilno grūdo“ makaronai, pupelės, avižos.

Skaidulinės medžiagos gerina peristaltiką (žarnų susitraukinėjimą, leidžiantį maistui jomis slinkti), dėl to gerėja žarnų veikla ir yra palaikoma gera bendra organizmo būklė.

Taip, skiepai yra būtina ligų prevencijos priemonė, sukurta tam, kad žmonės galėtų laisvai bendrauti ir užsiimti kasdiene veikla, nebijodami užsikrėsti įvairiomis ligomis.

Sveikam žmogui yra rekomenduojama darytis bendrąjį kraujo tyrimą vieną kartą kas 1–2 metus, priklausomai nuo amžiaus. Esant reikalui ir pasikonsultavus su gydytoju, tyrimai atliekami dažniau.

Priešingai – besilaukiančios moterys ir negalią turintys žmonės yra skatinami užsiimti fizine veikla, nes taip gerinamas mobilumas ir koordinacija. Taip pat fizinė veikla padeda išvengti pragulų bei raumenų atrofijos.

Yra pastebėta, kad fizinė veikla gali padėti gydant lengvus psichosomatinius sutrikimus, tokius kaip lengvos formos depresija.

Pagal Lietuvos vakcinacijos kalendorių vaikai iki 15 mėnesių yra skiepijami nuo 14 skirtingų ligų sukėlėjų ir gauna 9 skirtingas vakcinas (pavienes ir kombinacijose).

Nėra tokių mokslinių duomenų, kurie įrodytų ryšį tarp skiepų ir autizmo ar kitų ligų.

Taip, subalansuota mityba padeda palaikyti geresnę psichologinę būklę.

Tyrimai parodė, kad pastovus vaisių ir daržovių vartojimas beveik iki nulio sumažina medžiagų, darančių įtaką depresijos vystymuisi, lygį.

Vakcinacijai nuo ŽPV gali būti taikomos 2 arba 3 dozės, priklausomai nuo mergaitės amžiaus ir naudojamos vakcinos.

Normalus žmogaus kvėpavimo dažnis yra 12–16 kartų per minutę.

Širdies ir kraujagyslių ligos – vienos labiausiai paplitusių Lietuvoje ir Europoje. 2019 m. duomenimis Lietuvoje kraujotakos sistemos ligomis sirgo beveik 680 tūkst. žmonių.

Mažai rizikingu sveikatai alkoholio kiekiu laikoma ne daugiau nei 4 standartinių alkoholio vienetų per dieną ir ne daugiau nei 14 standartinių alkoholio vienetų per savaitę vyrams. Moterims – ne daugiau kaip 3 SAV per dieną ir 7 SAV per savaitę.

Cholesterolis yra į riebalus panaši medžiaga, svarbi mūsų organizmui kaip statybinė medžiaga. Tačiau jo nukrypimai nuo normų – koncentracijos padidėjimas ar sudėtinių dalių kiekių pasikeitimai – gali daryti neigiamą įtaką įvairiuose organuose esančioms kraujagyslėms.

Fizinis aktyvumas gali sumažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje, nes užsiimant aktyvia veikla cholesterolis greičiau panaudojamas organizmo medžiagų apykaitos procesuose ir mažiau jo prisikaupia kraujagyslių sienelėse.

Fizinis aktyvumas padeda sumažinti psichinių sutrikimų riziką, nes pagreitina širdies darbą. Fizinio krūvio metu išsiskiria laimės hormonai – serotoninas, dopaminas ir kiti.

Depresija yra labai dažnai pasitaikantis priklausomybės priežastis, nes žmogus ieško išeičių iš susidariusios sudėtingos situacijos.

Širdies ir kraujagyslių sistema yra labiausiai paveikiama fizinio krūvio metu. Pakyla arterinis kraujo spaudimas, suaktyvėja kraujotaka, širdis ima plakti greičiau.

Fizinis aktyvumas yra vienas iš veiksnių, kuris skatina kaulų ir sąnarių stiprumą, todėl mažina osteoporozės (kaulų retėjimo ligos) riziką.

Erkinis encefalitas ir hepatitas A yra virusinio pobūdžio ligos, tad fizinis aktyvumas tiesiogiai nedaro įtakos jų rizikos didėjimui arba mažėjimui.
Kepenų cirozė – lėtinė kepenų liga, kurios viena pagrindinių priežasčių yra piktnaudžiavimas alkoholiu.

„Blogasis“ cholesterolis kemšasi kraujagyslių sienelėse, tai lemia širdies kraujagyslių spindžio sumažėjimą, gali įvykti Miokardo infarktas.
Endorfinai – vieni iš vadinamųjų „laimės hormonų“.

Insulinas – kasoje gaminamas hormonas, reguliuojantis gliukozės kiekį kraujyje.

Estrogenai – moteriškieji lytiniai hormonai.

Plaučiai yra labiausiai rūkymo paveikiamas organas, nes rūkalų dūmai patenka į plaučius ir nudegina juose esančias epitelio ląsteles.

AB- yra rėčiausia kraujo grupė, kurią turi mažiau nei 1 procentas pasaulio žmonių populiacijos.

Vienas svarbiausių depresijos simptomų yra bendras, ilgai besitęsiantis liūdesys, kuris nepraeina ir kurio metu net nebūna geros nuotaikos proveržių.

Kremas nuo saulės padeda mažinti odos vėžio riziką.

Dažniausiai taip. Pavalgyti svarbu tam, kad vitaminai būtų įsisavinti geriau, ypač kalbant apie riebaluose tirpius vitaminus (t. y. vitaminus A, D, E, K).

Taip, mintys apie savižudybę neretai signalizuoja apie galimus įvairius psichinius sutrikimus.

Iš šiuo metu Lietuvoje naudojamų vakcinų tik „Janssen“ užtenka vienos skiepo dozės vakcinacijos schemai užbaigti.

Siekiant išvengti naujo raupų protrūkio, žmonės vis dar yra skiepijami nuo šios ligos.

Kai žmogus yra surūkęs daugiau nei 100000 cigarečių savo gyvenime, rizika susirgti lėtine obstrukcine plaučių liga padidėja 3 kartus.

Taip, nemiga gali virsti lėtiniu nuovargiu ir taip paveikti žmogaus psichinę sveikatą. Tokiu atveju gali išsivystyti lėtiniai psichosomatiniai sutrikimai.

Taip, gali. Žmogus gali išsivystyti nesveiką santykį su maistu, pavyzdžiui, kai pasireiškia stresinis valgymas. Dažnas stresinis (arba emocinis) valgymas gali lemti nutukimą ir imti trukdyti normaliai organizmo veiklai.