UAB „Sveikatos ekonomikos centras“: Šalies gyventojų įpročių, apimčių ir dažnumo alkoholinius gėrimus įsigyti užsienio šalyse, įvertinant pasienio prekybą, tyrimas

Projekto santrauka

Pareiškėjas tyrimą „Šalies gyventojų įpročių, apimčių ir dažnumo alkoholinius gėrimus įsigyti užsienio šalyse, įvertinant pasienio prekybą“, siekiant stiprinti visuomenės psichikos sveikatą, supranta ne tik kaip savarankišką tyrimą, bet ir kaip pagalbinę priemonę įvertinti, kokį poveikį Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme numatyto alkoholio kontrolės politikos principo – mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą – įgyvendinimas turi alkoholio vartojimo kiekio pokyčiams.
Siekiant tinkamai organizuoti Alkoholio kontrolės įstatymo 19 str. numatytą alkoholio bendrojo suvartojimo mažinimo planavimą, reikia ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje nustatyti ilgalaikius alkoholio bendrojo suvartojimo mažinimo rodiklius, bet ir jų pasiekimo stebėsenai bei vertinimui turėti patikimą statistiką bei organizuoti alkoholio vartojimo, jo daromos žalos sveikatai ir ūkiui atrankinius statistinius tyrimus.
Nors per 2011-2017 m. Lietuvoje alkoholinių gėrimų kainos žymiai padidėjo, tačiau legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas sumažėjo tik apie 14 proc. (2011 m. suvartota 14,7 l absoliutaus alkoholio per metus, 2017 m. – 12,3 l). PSO duomenimis 2016 m. Lietuvoje vienas alkoholį vartojantis asmuo išgėrė 23,7 l, vyras – 33,2 l, moteris – 11,5 l absoliutaus alkoholio, o oficialiai neapskaitomų alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, 2010 m. sudarė 1,5 l, o 2016 – 1,2 l absoliutaus alkoholio.
Viena iš alkoholio vartojimo prieinamumo mažinimo priemonių yra akcizų tarifo alkoholiniams gėrimams didinimas, tai atitinka PSO rekomendacijas mažinti alkoholinių gėrimų patrauklumą ir prieinamumą. Šiuo metu Lietuvoje nėra patikimos statistikos, kokį poveikį akcizų tarifo alkoholiniams gėrimams didinimo politika daro alkoholio, ypač oficialiai neapskaitomo, vartojimui. Dėl alkoholio kainų didėjimo paprastai mažėja legalaus alkoholio vartojimas, o poveikį oficialiai neapskaitomo alkoholio vartojimui šiuo atveju įvertinti sudėtingiau. Oficialiai neapskaitomo alkoholio vartojimo vertinimo metodai išskiriami į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai metodai apima gyventojų apklausas, reprezentuojančias visą šalį, ir įgalina duomenų palyginimą tarp skirtingų amžiaus grupių žmonių, tarp vyrų ir moterų. Nors gyventojų apklausos dažnai neatspindi tam tikrų socialinių grupių, pvz. daug alkoholio vartojančių žmonių, įpročių ir yra brangios, tačiau populiacinės gyventojų apklausos vertinant neapskaityto alkoholio suvartojimą yra vienas iš tiksliausių metodų, įvertinant oficialiai neapskaityto alkoholio suvartojimo kiekius. Tokių apklausų duomenys yra atspirties taškas vertinant oficialiai neapskaityto alkoholio suvartojimo kiekius netiesioginiais metodais.
Pareiškėjas, siekdamas įvertinti regioninius skirtumus, planuoja vykdyti respublikinę kiekybinę reprezentatyvią 15 m. ir vyresnių ne mažiau 1000 gyventojų apklausą bei 6-ių pasienio ir 2-jų vidurio Lietuvos savivaldybių gyventojų reprezentatyvią apklausą (iki 200 asmenų kiekvienoje savivaldybėje). Apklausos anketą sudarys iki 30 klausimų, kuriais bus siekiama įvertinti gyventojų įpročius įsigyti alkoholinių gėrimų užsienio šalyse ir pasienyje, įsigyjamus kiekius ir pirkimo dažnumą per pastaruosius 12-a mėnesių. Bus klausiama, kaip pasikeitė šie įpročiai ir vartojimas palyginti su praeitais metais, kiek jie per pastaruosius 12 mėnesių vartojo alkoholio iš viso, kokią vartojimo dalį sudarė oficialiai ir neoficialiai apskaitomas alkoholis, ar naudoja kitas svaiginančias / narkotines medžiagas ir kaip šių medžiagų vartojimas pakito palyginti su praeitais metais. Toks kompleksinis tyrimas padės įvertinti ne tik, kiek alkoholinių gėrimų gyventojai perka užsienyje, bet ir kaip pasikeitė bendras alkoholio vartojimo kiekis bei kaip pasikeitė procentinės oficialiai ir neoficialiai apskaitomo alkoholio dalys.
Atlikus tyrimą, bus parengta kiekybinės reprezentatyvios visos Lietuvos ir 8 savivaldybių gyventojų apklausos rezultatų analizė, pateiktas gyventojų alkoholio vartojimo pokyčių, sietinų su aktyvios alkoholio kainų didinimo politikos įgyvendinimu, įvertinimas ir alkoholinių gėrimų įsigijimo užsienio šalyse bei pasienio prekybos masto įvertinimas. Atlikta apklausa ir tyrimas suteiks statistinės informacijos ir padės įvertinti akcizų tarifo alkoholiniams gėrimams didinimo politikos poveikį alkoholio vartojimui ir galės būti naudojamas, kaip atspirties taškas vertinant oficialiai neapskaityto alkoholio suvartojimo kiekius netiesioginiais metodais. Parengti apklausos klausimynas, metodika ir rezultatų vertinimo rekomendacijos galės būti naudojami periodiniams atrankiniams statistiniams tyrimams, renkant statistinę informaciją Vyriausybės programoje numatytai alkoholio bendrojo suvartojimo mažinimo planavimo ir įgyvendinimo rezultatų stebėsenai. Tai padės užtikrinti šio tyrimo metu pasiektų rezultatų panaudojimo tęstinumą.

Projekto tikslas

Atliekant reprezentatyvią gyventojų apklausą dėl oficialiai apskaitomo ir neapskaitomo alkoholio vartojimo, įvertinti alkoholio vartojimo pokyčius, sietinus su aktyvios alkoholio kainų didinimo politikos įgyvendinimu.

Tikslinės grupės

Tikslinė atliekamo tyrimo grupė – šalies gyventojai nuo 15-os m. amžiaus. Atliekant reprezentatyvią apklausą apie alkoholio vartojimą bus vertinamas bendras vartojimas, taip pat vartojimas pagal sustambintas amžiaus grupes ir lytį.
Netiesioginiai naudos gavėjai – sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai. Atlikus tyrimą ir įvertinus oficialiai neapskaitomo alkoholio vartojimo kiekį ir pokyčius bus galima, remiantis patikima statistika, geriau organizuoti alkoholio bendrojo suvartojimo mažinimo planavimą ir mažinti su alkoholio vartojimu susijusią žalą gyventojų sveikatai.

Numatomos vykdyti veiklos

5.1.1.1. Užsienio šalyse ir Lietuvoje atliktų tyrimų ir statistikos, susijusios su oficialiai apskaitomu ir neapskaitomu alkoholio vartojimu, analizės atlikimas
5.1.1.2. Atliktos analizės rezultatų pagrindu reprezentatyvios gyventojų apklausos klausimyno (iki 30 klausimų) parengimas
5.1.2.1. Tyrimo metodikos ir reprezentatyvios apklausos klausimyno galutinis suderinimas tarp ekspertų Išmatuojamas rodiklis: Reprezentatyvios apklausos klausimynas.
5.1.2.2. Kiekybinės reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos, siekiant ištirti gyventojų įpročius, apimtis ir dažnumą vartoti oficialiai ir neoficialiai apskaitomus alkoholinius gėrimus ir alkoholinių gėrimų įsigyjamą užsienio šalyse bei pasienyje, atlikimas
5.1.3.1. Kiekybinės reprezentatyvios gyventojų apklausos rezultatų analizės atlikimas
5.1.3.2. Alkoholinių gėrimų, įsigyjamų užsienio šalyse ir pasienyje įvertinimas, remiantis atlikto tyrimo rezultatais

Projekto įgyvendinimo rezultatų vertinimas (kaip numatoma vertinti įvykdytų veiklų efektyvumą)

Tyrimo metu vykdomos analizės bus atliekamos naudojantis lyginamosios, struktūrinės-funkcinės, kontekstinės, koreliacinės, matematinės statistikos, SSGG, SMART, trianguliacijos (duomenų patikimumo užtikrinimo) analizės ir kt. metodais, konsultuojantis su išoriniais ekspertais, tikslinių grupių atstovais, kitomis suinteresuotomis šalimis.
• Atlikus esamos statistikos ir atliktų tyrimų analizę bus įvertinta, kokia statistika atspindi oficialiai apskaitomo ir neapskaitomo alkoholio vartojimą ir šios statistikos pakankamumas ir patikimumas alkoholio kontrolės įstatymo 19 str. numatytam alkoholio bendrojo suvartojimo mažinimo planavimui atlikti. Analizės pagrindu bus parengtas reprezentatyvios gyventojų apklausos klausimynas, kuris padės patikslinti ir/ar papildyti turimus, su alkoholio vartojimu susijusius, statistinius duomenis.
• Remiantis atlikta apklausa bus įvertinta, kokie yra gyventojų įpročiai, apimtys ir dažnumas vartoti alkoholinius gėrimus, kokia įsigyjamo alkoholio dalis yra oficialiai ir neoficialiai apskaitoma, kiek alkoholinių gėrimų įsigyta užsienio šalyse ir pasienyje per praėjusius 12 mėn. ir kaip alkoholio vartojimo įpročiai pasikeitė, palyginti su ankstesniu laikotarpiu.
Projekto rezultatų tęstinumas. Atlikta apklausa ir tyrimas suteiks statistinės informacijos ir padės įvertinti akcizų tarifo alkoholiniams gėrimams didinimo politikos poveikį alkoholio vartojimui ir galės būti naudojamas, kaip atspirties taškas tolimesniems valstybės finansuojamų institucijų atliekamiems tyrimams vertinant oficialiai neapskaityto alkoholio suvartojimo kiekius netiesioginiais metodais. Parengti apklausos klausimynas, metodika ir rezultatų vertinimo rekomendacijos galės būti naudojami periodiniams valstybės finansuojamų institucijų atrankiniams statistiniams tyrimams, renkant statistinę informaciją Vyriausybės programoje numatytai alkoholio bendrojo suvartojimo mažinimo planavimo ir įgyvendinimo rezultatų stebėsenai. Tai užtikrins šio tyrimo metu pasiektų rezultatų panaudojimo tęstinumą.