VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“: Aš irgi jaučiu

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 12 mėn.

Projekto santrauka

VšĮ „Vaikų ir paauglių socialiniame centre“ globojami vaikai, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa, paslaugas gaunantys suaugusieji, gyvenantys skurstančiose, nedarniose arba nepilnose šeimose, dažniau patiria emocinį, fizinį arba seksualinį smurtą. Smurtą patiriantys vaikai ir suaugusieji pasižymi didesne psichologinių ir elgesio sunkumų rizika.

Depresija, nerimo sutrikimai, piktnaudžiavimas priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, nesaugi lytinė elgsena smurtą patiriantiems asmenims nustatoma dažniau. Be to, tokie asmenys sunkiau suvokia kitų žmonių emocinius išgyvenimus, agresyviai elgiasi su jų aplinkoje esančiais žmonėmis, jiems būdinga silpna savikontrolė bei neigiami emociniai išgyvenimai, dažnai pastebimos ir suicidinės mintys ar elgesys.

Projektu „Aš irgi jaučiu” siekiama:
1. Sukurti pojūčių stimuliaciją: stimuliuojant regos ir klausos, lytėjimo pojūčius, per juos kuriant teigiamus emocinius santykius ir ugdant naujus suvokimus, žmogus drąsiau ir lengviau gali bendrauti su išoriniu pasauliu.
2. Ugdyti emocinį stabilumą: sensorinė įranga leidžia padidinti motyvaciją vėliau sekančioms veikloms ir sustiprina laimės jausmą.
3. Palengvinti informacijos apdorojimą: sensorinė aplinka padidina funkcionalumą, sąmoningumą ir dėmesį, stiprina atminties darbą, skatina norą pažinti, kas atsiliepia žmogaus gebėjimui priimti informaciją, mokytis.
4. Skatinti elgesio pokyčius: buvimas sensorinėje aplinkoje leidžia nusiraminti ir pasiruošti terapiniam ar psichologiniam darbui, kurio eigoje, su sensorinės pagalbos turiniu gali kisti asmens elgesys. Atsipalaidavimas, kvėpavimo, širdies ritmo stabilizavimas ir dėmesio sutelkimas teigiamoje aplinkoje mažina agresiją, prievartą, nerimą ir blaškymąsi.
5. Skatinti savęs pažinimą: galimybė kontroliuoti aplink save esančią aplinką (keisti spalvas, garsus, šviesas, pojūčius) reiškia geriau pažinti save, atrasti tinkamus elgesio ir emocijų mechanizmus, kurti ryšį su savimi, aplinka ir šalia esančiais žmonėmis.
6. Stiprinti bendravimą: negavus profesionalios pagalbos, trauminiai išgyvenimai persekioja visą gyvenimą: sunku pasitikėti žmonėmis ir kurti santykius, gali lydėti depresija, įvairios baimės, nerimas, žema savivertė. Sensorinėje aplinkoje ryšys kuriamas paprasčiau ir lengviau, todėl darbas su psichologu tampa efektyvesniu, kontaktas yra tvirtesnis ir geresnis, lengviau pasiekiami sėkmingi rezultatai.
7. Padėti žmonėms išsiaiškinti, suprasti bei spręsti asmeninius arba tarpasmeninius su psichologine savijauta ar elgesiu susijusius sunkumus: užtikrinant aplinką ir įrangą skatinančią asmens savireguliaciją, relaksaciją, psichologinę sveikatą, užtikrinamas efektyvios pagalbos suteikimas. Centre nuolat dirbantys psichologai, socialiniai pedagogai, galės ir toliau naudotis jiems sukurtomis sensorinėmis erdvėmis skatinant teigiamus pokyčius vaikų ir suaugusiųjų elgesyje. Įvertinus projekto rezultatus ir užtikrinus projekto veiklų sklaidą bus galima kurti bendradarbiavimo santykius su kitomis įstaigomis, kurių paslaugų gavėjams sensorinė terapija padės įveikti psichologinius, raidos, emocinius, elgesio ar fizinius sutrikimus.

Projekto tikslas

Sensorinės integracijos pagalba siekiama stiprinti vaikų ir paauglių emocinę ir psichologinę būseną, padedant išmokyti globotinius ir kitus paslaugų gavėjus pažinti savo emocijas, jas išgyventi ir išreikšti, įveikti juos supančias baimes ir turėti jiems saugią aplinką išreikšti save ir savo mintis.

Tikslinės grupės

I grupė: vaikai nuo 6 iki 12m.
II grupė: paaugliai nuo 13 iki 16m.
III grupė: vienišos motinos, atsidūrusios krizinėje situacijoje
IV grupė: šeimos, patyrę smurtą ir/ar atsidūrę krizinėje situacijoje

Numatomos vykdyti veiklos

1. Sensorinių kambarių įrengimas, pritaikymas
2. Individualios psichologo konsultacijos
3. Grupinė psichoterapija
4. Autogeninės treniruotės
5. Psichoedukacija
6. Sensorinė relaksacija
7. Metodinės praktinės priemonės rengimas

Projekto įgyvendinimo rezultatų vertinimas (kaip numatoma vertinti įvykdytų veiklų efektyvumą)

Siekiant užtikrinti projekto tęstinumą, vertinami bus visų tikslinių grupių, taip pat pagalbos specialistų, tėvų, patenkinti/nepatenkinti poreikiai.
Vertinimo metodika remiasi apklausa ir duomenų analize. Apklausa vykdoma “Face-to face” metodu (duomenys renkami tiesiogiai bendraujant su pašnekovu pagal iš anksto parengtą klausimyną). Surinkti duomenys,faktinė informacija, vertinimai, nuostatos ir preferencijos grupuojamos, sisteminamos, apdorojamos, analizuojamos poreikių vertinimo specialistų.