VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos“: Lietuvos gyventojų natrio ir jodo būklės vertinimas ir visuomenės sveikatos politikos gairių sudarymas (NATRIJOD)

Projekto santrauka

Natrio ir jodo vartojimas visuomenėje varijuoja ir priklauso ne tik nuo kasdienių mitybos įpročių ir mitybos kultūros, socialinių ekonominių sąlygų, maisto pramonės veiklos, bet ir nuo raštingumo sveikatos klausimais, informuotumo ir supratimo apie šių elementų pertekliaus ar stokos pavojų, visuomenės sveikatos politikos gairių, leidžiančių išlaikyti pusiausvyrą tarp privalumų ir pavojų keičiant atskirų visuomenės grupių natrio ir jodo vartojimo įpročius ir kt.
Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija (PSO) rekomenduoja visuotinai mažinti druskos vartojimą su maistu, nes gausus jos vartojimas sietinas su arterinio kraujospūdžio didėjimu, kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizika, trumpesne gyvenimo trukme ir didesniu mirtingumu. Kita vertus, PSO ir UNICEF rekomenduoja universalų druskos jodavimą kaip pagrindinę, saugią, paprastą ir ekonomišką priemonę, siekiant išvengti jodo stokos sukeltų ligų ir jas reguliuoti visame pasaulyje Jodas yra būtinas mikroelementas tinkamai skydliaukės veiklai, normaliam augimui ir ypač galvos smegenų vystymuisi, net ir maža jodo stoka nėštumo metu gali sietis su negrįžtamu neurologiniu pažeidimu palikuonims. Labiausiai dėl jodo stokos pažeidžiamos visuomenės grupės yra nėščiosios ir maitinančios moterys, naujagimiai ir vaikai, šios grupės tiriamos dažniausiai ir atspindi populiacijos jodo būklę. Dažniausiai jodas gaunamas su maistu, jodu praturtintais pramonėje gaminamais maisto produktais ir joduota druska.
Šioms dinaminėms natrio ir jodo vartojimo sąsajoms įvertinti ir visuomenės sveikatos politikos gairėms sudaryti, nuo 2013 m. PSO inicijuoja jungtinius populiacijos druskos ir jodo vartojimo stebėjimus. PSO duomenimis, 1995 m. Lietuvoje stebėtas nedidelis jodo deficitas. Vėliau jodo vartojimo populiaciniai tyrimai ir dinaminiai stebėjimai nebuvo atlikti. Detalus populiacijos jodo būklės vertinimas svarbus tam, kad suteiktume informaciją apie jodo vartojimą visuomenės sveikatos politikos strategijai formuoti ir kartu informuotume visuomenę apie būtiną jodo vartojimą ir jodo perdozavimo pavojų, jodavimo programos eigą Lietuvoje ir jos pasiektus rezultatus.